Paulius Galaunė

P. Galaunė. J. Tumo-Vaižganto ekslibrisas (cinkografija, 1919, A. ir P. Galaunių namai Kaune)

Galaũnė Paulius, tikr. Povilas, slapyvardžiai Visuõmis, Paulius Trakẽlis 1890 01 25Pageležiai (Ukmergės apskritis) 1988 10 18Kaunas, lietuvių meno istorikas, grafikas, muziejininkas, kultūros veikėjas.

1910–13 studijavo Psichoneurologijos instituto Humanitarinių mokslų fakultete Sankt Peterburge, 1910–12 lankė Dailės skatinimo draugijos piešimo mokyklą, mokėsi privačiose dailės studijose, 1914 dirbo žurnale Aušrinė. Po I pasaulinio karo Sankt Peterburge rūpinosi Lietuvos kultūros paminklų registravimu ir grąžinimu į Lietuvą. 1918–19 dėstė Vilniaus gimnazijoje, 1919–23 Kaune dirbo Valstybės muziejuje, buvo Lietuvių meno kūrėjų draugijos vienas įkūrėjų (1920) ir narys. 1923–24 Luvro mokykloje Paryžiuje studijavo muziejininkystę. 1919–25 ir 1930–36 dirbo Valstybės archeologijos komisijoje. 1924–36 Čiurlionio galerijos, 1936–44 Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus, 1944–49 Čiurlionio dailės muziejaus direktorius. 1925–39 dėstė Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 Lietuvos universitetas), 1940–51 – Vilniaus universitete (1940–46 Meno istorijos, 1947–49 Muzeologijos katedros vedėjas), 1945–50 – Vilniaus dailės institute; docentas (1925). XXVII knygos mėgėjų draugijos (1930) vienas iniciatorių ir narys. P. Galaunė sukūrė fantastinio turinio, secesijos bruožų grafikos kūrinių, knygų viršelių ir iliustracijų, vinječių, ekslibrisų. Surengė tautodailės parodų užsienyje (Italijoje 1925, Prancūzijoje 1927, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, visos 1931), su kitais – lietuvių profesionaliosios dailės ekspozicijas Paryžiaus (1937) ir Niujorko (1939) pasaulinėse parodose. Pirmasis inicijavo bažnytinio meno, ekslibrisų parodas Lietuvoje ir užsienyje (1928 Belgijoje). Rūpinosi istorijos, archeologijos, architektūros paminklų apsauga. Kaupė, tyrė, sistemino tautodailės ir profesionaliosios dailės kūrinius.

Svarbiausi veikalai: Lietuvių kryžiai, Ex-librisas Lietuvoje (abu 1926), Vilniaus meno mokykla (1793–1831): Jos istorija, profesoriai ir mokiniai (1928), Lietuvių liaudies menas: Jo meninių formų plėtojimosi pagrindai (1930; švedų kalba su J. Vienožinskiu 1931; prancūzų kalba 1934), Lietuvių liaudies skulptūros problemos (1932), Lietuvos knygos meno raidos metmenys XVI–XVII amžiuose (1941), Grafikos meno rinkiniai Lietuvoje (Iš lietuvių kultūros istorijos t. 3 1961). Sudarė Senosios tapybos katalogą (1926), Lietuvių liaudies raižinių katalogą (1927), parengė albumus Medžio dirbiniai (2 kn. 1956–1958), Keramika (1959), Skulptūra (2 kn. 1963–65), Grafika, tapyba (1968) serijai Lietuvių liaudies menas, straipsnių rinkinį M. K. Čiurlionis (su kitais, 1938), M. K. Čiurlionio kūrinių katalogą (1927). Išleido atsiminimus Muziejininko novelės (1967; papildytas leidimas pavadinimu Likimo duota: muziejininko novelės 1998).

Prancūzijos Garbės legiono (1930), Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1931), Švedijos karaliaus Vazos 3 laipsnio (1932), Latvijos Trijų Žvaigždžių 3 laipsnio (1939) ordinai, Belgijos karalystės Leopoldo II ordino Komandoro kryžius. LSSR valstybinė premija (1970).

2646

L: Z. Žemaitytė Paulius Galaunė Vilnius 1988.