Paũlius Samosiẽtis (gr. Paulos ho Samosateus) apie 200 apie 273, Antiochijos vyskupas (260), teologas. Neigė Švenčiausiąją Trejybę, Logą (žodį) laikė Dievo savybe, pasireiškusią per Mozę ir pranašus. Teigė, kad Dievo išmintis žmoguje Jėzuje glūdi kaip pranašuose, neigė Tėvo ir Sūnaus tapatumą, teigė, kad Jėzus Kristus tapo Dievu tik malonės ir savo darbų dėka. 269 Antiochijos sinode pasmerktas ir atstatydintas iš vyskupo pareigų. Nesutiko pasitraukti, nes jį rėmė Palmyros, kuriai Antiochija priklausė, karalienė Zenobija (Paulius Samosietis buvo karalienės iždininkas). Nušalintas 272, valdant popiežiui Feliksui, kai imperatorius Aurelianas užkariavo Palmyros karalystę. Pauliaus Samosiečio mokymas tapo arijonų doktrinos ir nestorijonybės pagrindu.