Paulius V (dailininkas Caravaggio, Popiežiaus Pauliaus V portretas, 1605–06)

Paũlius V (lot. Paulus V), tikr. Camillo Borghese 1552 09 17Roma 1621 01 28Roma, popiežius (1605). Kilęs iš kilmingos Romos didikų šeimos. Studijavo teisę ir filosofiją Perugioje ir Paduvoje. 1593 buvo popiežiaus legatas Ispanijoje. 1596 kardinolas, 1597 Jesi vyskupas, 1603 inkvizitorius Romoje. Rūpinosi Bažnyčios reforma, reikalavo, kad prelatai ir kardinolai reziduotų jiems paskirtose vyskupijose, rėmė naujus vienuolių ordinus ir kongregacijas, misijas (ypač Indijoje, Kinijoje ir Kanadoje). 1614 išleido Romos apeigyną (lot. Rituale Romanum). Panaikino popiežiaus Klemenso VIII įsteigtą kongregaciją (Congregatio de auxiliis gratiae), kuri tyrė jėzuitų ir dominikonų ginčą dėl malonės. Buvo stiprios popiežiaus politinės valdžios šalininkas. Pontifikato pradžioje (1605–07) kilus įtampai tarp popiežiaus ir Venecijos Respublikos dėl Bažnyčios turtų atskyrė nuo Bažnyčios Venecijos senatą ir visą Respubliką. Venecija grasino pereisianti į protestantizmą. Konfliktas buvo išspręstas įsikišus Prancūzijai. 1607 buvo pasikėsinta į Pauliaus V gyvybę. 1613 pasmerkė galikonybę Prancūzijoje. 1616 uždraudė G. Galilei skelbti M. Koperniko heliocentrinės pasaulio sistemos teoriją. Per Trisdešimties metų karą (1618–48) finansiškai parėmė Šv. Romos imperatorių Ferdinandą II ir Katalikų lygą. Valstybės lygmeniu rūpinosi plėsti sveikatos apsaugos sistemą, žemės ūkį, prekybą. Baigė statyti Šv. Petro baziliką Romoje, išplėtė Vatikano biblioteką, įrengė naują vandentiekio sistemą (Aqua Paola). Praktikavo nepotizmą.

908