Paulius VI

Paũlius VI (lot. Paulus VI), tikr. Giovanni Battista Montini 1897 09 26Concesio (prie Brescios) 1978 08 06Castel Gandolfo (prie Romos), popiežius (1963). Šventasis (2018). Privačiai mokėsi pas jėzuitus ir oratorionus. Milane baigė filosofijos, bažnytinės ir civilinės teisės studijas; 1920 įšventintas kunigu. 1923 baigė diplomatijos studijas Popiežiškojoje bažnytinėje akademijoje (lot. Pontificia Accademia Ecclesiastica) Romoje. 1919 įstojo į Italijos katalikiškų universitetų federaciją (FUCI), 1925–33 buvo vienas jos vadovų, dalyvavo Katalikų veikime. 1923 Varšuvoje trumpai buvo nuncijaus sekretorius, 1924–54 dirbo Vatikano valstybės sekretoriate. 1930–37 dėstė popiežių diplomatijos istoriją Popiežiškojoje bažnytinėje akademijoje. Per II pasaulinį karą buvo atsakingas už Vatikano žinių tarnybos darbą ir Vatikano labdarą bei paramą karo belaisviams ir pabėgėliams. 1954 paskirtas Milano arkivyskupu. Siekė atnaujinti vyskupiją dvasiškai, kūrė sielovados centrus, rūpinosi didmiesčių sielovada. Palaikė pasauliečių organizacijos Opus Dei veiklą. 1958 paskirtas kardinolu. Darė didelę įtaką Vatikano II susirinkimo eigai, suteikė jam konkrečią kryptį. Tapęs popiežiumi vadovavo susirinkimui (baigėsi 1965). Įgyvendindamas susirinkimo nutarimus inicijavo daug Bažnyčios reformų: 1965 panaikino Draudžiamųjų knygų sąrašą (Index librorum prohibitorum), pertvarkė Šv. oficiumo kongregaciją į Tikėjimo mokymo kongregaciją (inkvizicija), reformavo liturgiją (tam priešinosi arkivysk. M. Lefebvre’o vadovaujami tradicionalistai; lefevrininkai), pradėjo Kanonų teisės kodekso atnaujinimą (baigė popiežius Jonas Paulius II 1983 paskelbdamas naują Kanonų teisės kodeksą Codex Iuris Canonici). Reformavo kardinolų kolegiją, nustatydamas popiežių renkančių kardinolų amžiaus ribą (ne vyresni nei 80 metų), nustatė kardinolų kolegijos narių skaičių – 120. Siekė, kad kardinolų kolegijoje būtų viso pasaulio katalikų atstovų. Iš Pauliaus VI paskirtų kardinolų vėliau 3 tapo popiežiais: Albino Luciani (1978), Karolis Wojtyła (1978) ir Josephas Ratzingeris (2005). Atgaivino apaštalines keliones už Italijos ribų (nuo 1814 joks popiežius nebuvo išvykęs iš Italijos). 1964 lankėsi Šventojoje Žemėje (Paulius VI buvo pirmasis ją aplankęs popiežius): Jeruzalėje susitiko su stačiatikių Konstantinopolio patriarchu Atenagoru; tai vedė link abipusio ekskomunikos panaikinimo (1965). Pauliaus VI kelionė į Izraelį reiškė, kad Vatikanas faktiškai pripažįsta Izraelio valstybę. Dar atliko apaštalinių kelionių į Indiją (1964), Fátimą (1967), Stambulą (1967), Kolumbiją (1968), Ugandą (1970), Azijos ir Okeanijos kai kurias vietoves bei Australiją (1970). Per apaštalinę kelionę Filipinų sostinėje Maniloje 1970 11 27 buvo bandoma pasikėsinti į Pauliaus VI gyvybę; nuo peilio dūrio jį išgelbėjo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvis (vėliau arkivyskupas) P. Marcinkus.

Paulius VI kėlė tarptautinės politikos klausimus. Nepritarė Jungtinių Amerikos Valstijų karui Vietname. 1965 10 04 Jungtinių Tautų organizacijoje Niujorke pasakė kalbą apie taiką pasaulyje; ji vėliau buvo priskirta prie geriausių 20 a. politinių kalbų. 1967 įvedė Tarptautinę taikos dieną, kasmet švenčiamą sausio 1. Reikalavo garantuoti religijos laisvę komunistiniuose kraštuose. Siekdamas sušvelninti Katalikų Bažnyčios padėtį, pradėjo dialogą su SSRS (jos užsienio reikalų ministrasras A. Gromyko 1966 lankėsi Vatikane; buvo ir daugiau abiejų šalių atstovų susitikimų). Skatino ekumenizmą, 1969 aplankė Ekumeninę bažnyčių tarybą Ženevoje. Per Pauliaus VI pontifikatą Bažnyčioje buvo kilę nesutarimų dėl reformų, Pietų Amerikoje paplitusios išlaisvinimo teologijos vertinimo, Bažnyčia išgyveno katalikybės krizę Olandijoje.

Paulius VI laikomas vienu moderniausių 20 a. popiežių: buvo artimas žmonėms, atsisakė kai kurių tradicinių popiežiaus galios simbolių (baldakimo, sosto patarnautojų ir kitų), 1964 atsisakė dėvėti tiarą, jos simbolį įkomponavo į savo herbą. Rėmė kultūrą ir moderniuosius menus. Jo rūpesčiu Vatikano muziejuje buvo įrengtos modernaus religinio meno ekspozicijos, 1964–77 sukurta daug meno kūrinių (popiežiaus lazda su kryžiumi, privati popiežiaus koplyčia), naujai įrengta audiencijų salė, vėliau pavadinta Popiežiaus Pauliaus VI sale. Svarbiausi Pauliaus VI išleisti dokumentai: enciklikos Ecclesiam Suam (1964; apie paklusnumą Bažnyčios autoritetui), Mysterium fidei (1965; apie tikėjimo slėpinius), Populorum Progressio (1967; social. klausimais), Sacerdotalis Caelibatus (1967; apie kunigų celibatą), Humanae Vitae (1968; apie gimimų reguliavimą; sukėlė visuomenėje daug diskusijų, nes popiežius nepritarė kontraceptinių priemonių naudojimui), apaštališkasis laiškas Octogesima Adveniens (1971; social. klausimais), apaštališkieji paraginimai Marialis Cultus (1974; apie Švč. Mergelės Marijos gerbimą), Evangelii Nuntiandi (1975; apie evangelizaciją). 1968 suformulavo iškilmingą tikėjimo išpažinimą Dievo tautos Credo. 1993 pradėtas Pauliaus VI beatifikacijos procesas, 2014 popiežius Pranciškus paskelbė Paulių VI palaimintuoju, 2018 – šventuoju.

908