Pãvija (Pavia), miestas Italijos šiaurėje, Lombardijoje, apie 30 km į pietus nuo Milano; provincijos centras. 70 300 gyventojų (2010). Pavija įsikūrusi Po lygymoje, prie Ticino upės (Po intakas); kanalas jungia su Milanu. Per Paviją eina Milano–Genujos geležinkelis; plento šaka į Milano–Genujos plentą. Tekstilės pramonės, žemės ūkio mašinų gamyba, elektrotechnikos, elektronikos, chemijos (cheminio pluošto), metalo apdirbimo, siuvimo, avalynės, maisto (ryžių valymo) pramonė. Skrybėlių gamybos amatai. Į vakarus nuo Pavijos, Sannazzaro de’ Burgondi vietovėje, yra naftos perdirbimo įmonė (viena didžiausių Italijoje). Turizmas. Pavijos universitetas (vienas seniausių Europoje, įkurtas 1361), universiteto biblioteka. Išankstinių studijų institutas (įkurtas 1997), Borromeo, Ghislieri, Nuovo, Santa Caterinos kolegijos. Analisi Numerica institutas. Miesto, Pavijos universiteto istorijos ir kiti muziejai, Malaspinos pinakoteka (meno galerija). Pavijos universiteto botanikos sodas.

2271

Architektūra

Kartūzų vienuolyno gotikinė Santa Maria delle Grazie bažnyčia Pavijoje (1396–1473)

Išliko vidurinių amžių gatvių tinklas, miesto bokštai (12 a.). Senoji rotušė (13–16 a.), Visconti pilis (1365, dabar archeologijos muziejus), tiltas per Ticino upę (14 a., 1944 sugriautas, vėliau atstatytas). Bažnyčios: San Pietro in Ciel d’Oro (pašventinta 1132, presbiterijoje – arka su Šv. Augustino relikvijomis, 14 a., didžiosios navos skliautas rekonstruotas 1487, architektas G. Da Candia, marmuriniai altoriai – Šv. Ritos, 1940, Švenčiausiosios Širdies, 1963, abiejų skulptorius G. Scapolla) ir romaninė Šv. arkangelo Mykolo (1155) bazilika, Šv. Teodoro (apie 1150, rekonstruota 1887–1910), gotikinė Santa Maria del Carmine (pradėta 1370), renesansinė Santa Maria di Canepanova (1507, architektas G. A. Amadeo); renesansinė katedra (buvusi Šv. Stepono ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, perstatyta 1492, architektai D. Bramante, G. A. Amadeo, G. G. Dolcebuono, 19 a. kupolas ir fasadas; saugomos Šv. Siro relikvijos). Borromeo kolegijos (1564, vėlyvojo renesanso fasadas), klasicistiniai universiteto (1771–83), barokiniai Malaspinos (1794, dabar pinakoteka) rūmai. Prie Pavijos (8 km į šįaurę) – kartūzų vienuolynas (pradėtas 1396) su gotikine Santa Maria delle Grazie bažnyčia (1396–1473, ankstyvojo renesanso fasadas su įvairių spalvų marmuro inkrustacija, 1491, architektas G. A. Amadeo).

2271

Istorija

1 tūkstantmečio pr. Kr. 2 pusėje buvo papirijų genties gyvenvietė, vadinta Ticinu (lotyniškai Ticinum). Apie 220 pr. Kr. gyvenvietę nukariavo romėnai, ji gavo municipijo teises. 452 miestą nusiaubė Atilos, 476 – Odoakro kariuomenės. Vėliau Pavija tapo klestinčiu gotų centru, stipria jų tvirtove kovoje su Bizantijos imperija. 572 Paviją nukariavo langobardai, ji tapo Langobardų karalystės sostine. 774 miestas po apsiausties pasidavė frankų imperatoriui Karoliui Didžiajam, bet išliko Italijos karalystės sostine, iki 12 a. ir karalių karūnavimo vieta. Nuo 12 a. savavaldė komuna, kurią po ilgų kovų 1359 pajungė Visconti šeimos valdomas Milanas. 1525 prie Pavijos Šv. Romos imperatorius Karolis V sumušė Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I kariuomenę, jį patį paėmė į nelaisvę. Per 18 a. valdė Ispanija, Austrija, 1796 ją užėmė Napoleono Bonaparto vadovaujama Prancūzijos kariuomenė. 1815 miestas grįžo Austrijai, tapo vienu svarbiausių judėjimo dėl Italijos suvienijimo centrų. Nuo 1861 Italijos karalystės dalis.

2271

-Ticinas; -Ticinum