Pavlodãro srits (Pavlodar oblysy) yra Kazachijos šiaurės rytuose, pasienyje su Rusija. Plotas 124 800 km2. 790 400 gyventojų (2010); gyvena kazachai (44,7 % srities gyventojų), rusai (39,2 %), ukrainiečiai (6,8 %), vokiečiai (3,2 %; 2007). Centras − Pavlodaras (355 700 gyventojų, 2010). Didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2010): Ekibastuzas (160,3), Aksu (48,6). Pavlodaro sritis suskirstyta į 10 rajonų. Sritis įkurta 1938.

Didumą Pavlodaro srities užima Vakarų Sibiro lygumos pietinis pakraštys (Kulundos lyguma); pietvakariuose yra Kazachijos kalvyno šiaurinis pakraštys (Aulijės kalnas, 1055 m). Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra nuo −17 °C iki −19 °C, liepos − 20−22 °C. Per metus iškrinta 220−300 mm kritulių. Didžiausia upė − Irtyšius. Daug nedidelių druskingų ežerų. Gėlų ežerų daugiausia yra srities šiaurinėje dalyje ir Irtyšiaus salpoje. Irtyšiaus−Karagandos kanalas. Miškastepės, stepės, pietuose − pusdykumės. Bajanaulio nacionalinis parkas.

Kasama akmens anglys (Ekibastuzo anglių baseinas), aukso, sidabro, vario, cinko rūdos, ugniai atsparus molis ir klintys (Irtyšiaus slėnyje), fosforitai, laužiamas gabras, granitas, gaunama druska (iš ežerų). Ekibastuzo pirmoji (galia 4000 MW), Aksu (2400 MW) šiluminės elektrinės. Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos − juodoji (Aksu, Ekibastuze − geležies lydymas) ir spalvotoji (Pavlodare − aliuminio, Maikaine − vario, cinko, aukso lydymas) metalurgija bei metalo apdirbimo pramonė. Yra naftos perdirbimo, mašinų gamybos, plaušienos ir popieriaus, chemijos ir naftos chemijos, statybinių medžiagų, baldų, tekstilės, siuvimo, maisto pramonės įmonių. Pramonės didžiausi centrai − Pavlodaras, Ekibastuzas, Aksas. Auginama javai, pašariniai augalai, bulvės ir kitos daržovės. Veisiama galvijai, avys, ožkos, kiaulės, arkliai, naminiai paukščiai. Žvejyba. Per Pavlodaro sritį eina Astanos−Barnaulo (Rusija) geležinkelis, Omsko (Rusija)−Pavlodaro naftotiekis. Upių uostas ir oro uostas Pavlodare.