Pažižms‑Trýškių miška yra Šiaulių ir Telšių rj. savivaldybių teritorijoje, 4 km į rytus nuo Tryškių. Plotas 10 090 ha, mišku apaugę 6980 ha. Susideda iš 15 miškų; didesnieji: Tryškių, Mickiškės, Pažižmės, Vanagiškės, Pažižmėlių, Pageležių. Valstybinės reikšmės miškai, sudarantys 60 % masyvo, priklauso Kuršėnų urėdijai. Masyvo pietinį pakraštį kerta Šiaulių–Klaipėdos plentas. Per šiaurinę dalį teka Karklupis, Uogys ir Avižlys, per vidurinę – Žižma (Ventos intakai) ir jos intakas Rauda, per pietinę – Upyna (Žižmos intakas). Pietvakarinėje dalyje įsiterpusi Gelžės pelkė. Paviršius lygus, vietomis pelkėtas. Miško augavietės derlingos ir labai derlingos, žemapelkinės. 89 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 2,5 % apsauginiai III grupės, 8,5 % ekosistemų apsauginiai II grupės. Kultūrinės kilmės medynų 14 %, iš dalies sukultūrintų 37 %. Eglynų yra 43 %, beržynų 35 %, juodalksnynų 8 %, baltalksnynų 7 %, drebulynų 5 %, pušynų 1,5 %, kitų rūšių 0,5 %. Jaunuolynai sudaro 44 %, pusamžiai medynai 23 %, bręstantys 11 %, brandūs 22 %. Medynų vidutinis amžius 42 m., bonitetas I,7, skalsumas 0,74, tūris 175 m3/ha, metinis prieaugis 6,5 m3/ha. Masyvo pietvakarinėje dalyje yra Gelžės botaninis zoologinis draustinis, 7,4 ha pušų ir 23,8 ha juodalksnių genetiniai draustiniai, Pažižmės miško 64 kvartale – istorinis paminklas (užkastų kryžių vieta) ir 22 miško buveinės (45,5 ha).

1944–53 Pažižmės-Tryškių miškų masyve veikė Žemaičių apygardos Alkos rinktinės Lietuvos partizanai.

2355

-Tryškių miškas