Pécs (Pčas), miestas Vengrijos pietvakariuose, Mecseko kalnų pietinėje papėdėje; Baranyos medės centras. 154 800 gyventojų (2010). Geležinkeliai ir plentai į Barcsą, Budapeštą. Oro uostas. Mašinų gamyba, elektronikos (bendrovės Nokia įmonės), elektrotechnikos, chemijos, tekstilės, siuvimo, porceliano, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, popieriaus, poligrafijos, maisto (mėsos, tabako, alaus, vyno) pramonė. Šiluminė elektrinė (galia 220 MW). Pécso apylinkėse kasama urano rūda ir akmens anglys. Universitetas (įkurtas 1367, atkurtas 1922), kitos aukštosios mokyklos. Nacionalinis teatras, Sopianae baleto ir kiti teatrai, simfoninis orkestras. Archeologijos, liaudies meno, 20 a. vengrų meno, porceliano, akmens anglių kasybos, gamtos istorijos, vaistinės ir kiti muziejai, meno galerijos. Zoologijos sodas.

Architektūra

Šv. Petro katedros Pécse interjeras

sinagoga Pécse (1869, architektas F. Feszlis)

Išliko ankstyvųjų krikščionių mauzoliejai (4 a., Pasaulio paveldo paminklas, nuo 2000), miesto sienų (14 a., iš dalies atstatyta 20 a. 2 pusėje), Pašos Memi pirčių (16–17 a.) fragmentų. Sakraliniai statiniai: bažnyčios – Šv. Baltramiejaus (13 a., 16–17 a. joje veikė mečetė), Visų Šventųjų (14 a.), Šv. Dievo Jono, barokinė Dievo Motinos (abi 1727, restauruota 1854), rokokinė Šv. Pranciškaus Ksavero (1739), liuteronų (1875, architektas J. Baldaufas), kalvinistų (1907, architektas I. Schlauchas), Šv. Pijaus (1930, architektas G. Fábiánas), Šv. Paulinos (1937, architektas K. Weichingeris), Pašos Jakovali Hasano mečetė (16 a. 2 pusė), sinagoga (1869, architektas F. Feszlis). Neoromanikos bruožų katedros kompleksas: Šv. Petro katedra (pirmoji – 11 a., restauruota 1891, architektas F. von Schmidtas), Vyskupo rūmai (1832–52, architektas F. Windischas, seniausios dalys iš 14 a.) su Barbakáno bokštu (15 a.). Neorenesansiniai teatro rūmai (1895, architektai A. Langas, A. Steinhardtas), rotušė (1907), art nouveau viešbutis Pannonnia (1915, architektas A. Pilchas).

Istorija

Senovėje dabartinio Pécso vietoje buvo Sopianae kolonija. 4 a. 1 pusėje čia susidarė didelė krikščionių bendruomenė. 871 dokumente miestas paminėtas kaip Quinque Basilicae (penkios katedros), vėlesniuose istoriniuose šaltiniuose minimas kaip Quinque Ecclesiae (penkios bažnyčios). Nuo 1009 vyskupijos centras. Dabartiniu vardu vadinamas nuo 11 a. pabaigos. 14–15 a. vengrų humanistinės kultūros centras (1367 įkurtas pirmasis Vengrijoje universitetas, jis veikė tik šimtmetį). 1543–1686 Pécsas priklausė Osmanų imperijai, nuo 1686 – Habsburgams. 17 a. pabaigoje–18 a. pradžioje čia apsigyveno daug vokiečių. 18 a. Pécsas sparčiai plėtėsi, 1780 tapo laisvuoju karališkuoju miestu (iki tol jį valdė vyskupai). 19–20 a. sparčiai plėtota pramonė. I pasaulinio karo pabaigoje Pécsą buvo užėmusi Serbijos kariuomenė.

2271