Père-Lachaise’o kapinės

Père-Lachaise’o kapinių kolumbarijus

Père-Lachaise’o kapinės

Père-Lachaise’o kapinės (Per Lašèzo kãpinės), oficialiai Rytnės kãpinės, Paryžiaus kapinės. Vienos žymiausių pasaulyje. Plotas – 44 hektarai. Čia palaidota daugiau kaip 1 milijonas žmonių. Įsteigtos 1804 Napoleono I, kai sveikatingumo sumetimais 1786 uždrausta laidoti miesto ribose ir įkurtos Monmartro (šiaurinėje dalyje), Père-Lachaiseʼo (rytinėje dalyje) ir Montparnasse’o (pietinėje dalyje) kapinės. Suprojektuotos architekto A. T. Brongniart’o. Oficialiai atidarytos 1804 05 21. Pavadintos pagal Liudviko XIV nuodėmklausio jėzuito P. F. de La Chaise’o (1624–1709), gyvenusio namelyje ant jėzuitų ordino nusipirktos kalvos, pravardę Tėvas Lašezas (Père La Chaise). Père-Lachaiseʼo kapinės iš pradžių buvo toli nuo miesto, čia laidota retai. Vėliau miesto valdžia į kapines iškilmingai perkėlė J. de La Fontaine’o, Molière’o, P. Abelardo, kitų žymių žmonių palaikus, daug miestiečių panoro būti palaidoti šalia garsenybių, kapinės sparčiai plėtėsi. 1871 Paryžiaus komunos laikotarpiu prie vadinamosios Komunarų sienos sušaudžius paskutinius darbininkiško Belleville’io kvartalo gynėjus Père-Lachaiseʼo kapinės tapo svarbia Prancūzijos kairiųjų kasmetinių iškilmių vieta. 1899 pastatytas Paminklas mirusiems (architektas P. A. Bartholomé). Per metus Père-Lachaiseʼo kapines aplanko daugiau kaip 2 milijonai žmonių.

2271