Pázmány Péter (Pėteris Pãzmanis) 1570 10 04Nagyvárad (dabar Oradea) 1637 03 19Pozsony (dabar Bratislava), vengrų katalikų teologas, filosofas. Kardinolas (1629). Gimė protestantų šeimoje, 13 metų tapo kataliku. Nuo 1587 priklausė jėzuitų ordinui. Gyveno Krokuvoje, vėliau studijavo Vienoje, Romoje ir Graze. Nuo 1606 Esztergomo vyskupas. Nuo 1616 Vengrijos primas. Svarbiausias Vengrijos kontrreformacijos veikėjas. Garsėjo oratoriniais gebėjimais. Įsteigė daug katalikiškų mokymo įstaigų, tarp jų – 1623 Vienoje Pázmáneum – seminariją klierikams iš Vengrijos vyskupijų, 1635 – Nagyszombato (dabar Trnava) universitetą (1777 perkeltas į Budapeštą, jo Teologijos fakyktetas 1992 pertvarkytas į Péterio Pázmány katalikiškąjį universitetą). Laikomas vengrų baroko literatūros pradininku. Parašė poleminį veikalą Vadovas po Dieviškąją tiesą (Isteni igazságra vezérlő kalauz 1614), filosofijos ir teologijos traktatų lotynų kalba (Diatribe theologica de visible Christi in terris ecclesia 1615, Vindiciae ecclesiasticae 1620), pamokslų rinkinį (Vasárnapokra és egynéhány ünnepekre rendelt evangéliumokról prédikációk 1636). 1603 į vengrų kalbą išvertė Tomo Kempiečio veikalą Kristaus sekimas (Krisztus követése című művét lefordította 1624).