Pauláitis Petras (slap. Aidas) 1904 06 09Kalnėnai (prie Jurbarko) 1986 02 19Kretinga, Lietuvos pasipriešinimo nacių ir sovietiniam okupaciniams režimams veikėjas, pedagogas. Kapitonas (1999, po mirties). Karys savanoris (1999, po mirties). Kankinys (2000).
Išsilavinimas ir veikla
Baigęs saleziečių gimnaziją Vytėnuose (netoli Jurbarko) nuo 1923 studijavo Milano katalikų universitete, baigė Filosofijos skyrių; išmoko italų, lotynų, vokiečių, portugalų ir ispanų kalbas. 1933 dirbo Lietuvos Respublikos pasiuntinybėje Lisabonoje, 1934–35 Lisabonos privačioje gimnazijoje dėstė italų ir lotynų kalbas. Nuo 1936 dėstė privačioje gimnazijoje Austrijoje. Ją 1938 okupavus nacių Vokietijai, grįžo į Lietuvą, mokytojavo Raseinių apskr. mokyklose.
Petras Paulaitis (SSRS kalėjime)
1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, sovietinė valdžia ketino P. Paulaitį suimti, bet jis pasitraukė į Vokietiją, įstojo į Lietuvių aktyvistų frontą. 1941 06 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui grįžo į Lietuvą, buvo paskirtas Raseinių apskr. viršininku; protestuodamas prieš nacių vykdomą žydų žudymą atsistatydino ir mokytojavo Jurbarko gimnazijoje. 1942 02 16 įkūrė pogrindinę antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo organizaciją – Laisvės gynėjų sąjungą (1942 02–1944 pabaiga ir 1956–82), įsteigė ir redagavo jos laikraštį Lietuviški atgarsiai. 1943 10 gestapo suimtas, vežamas į Kauną pabėgo, slapstėsi.
1944–45 Lietuvą vėl okupavus SSRS, iš Laisvės gynėjų sąjungos narių 1944 rudenį įkūrė partizanų kuopą, kuri netrukus virto Lietuvos laisvės gynėjų rinktine, nuo 1946 09 vadinta Trijų lelijų rinktine. 1946 pabaigoje ji prisijungė prie Jungtinės Kęstučio apygardos (įkurta 1946 09; Kęstučio apygarda); P. Paulaitis buvo vienas jos kūrėjų, štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas, vienas šios apygardos laikraščio Laisvės varpas redaktorių. 1947 04 suimtas pas jo buvusios slėptuvės namo savininką ir nuteistas 25 m. kalėti lageryje; daugiausia dirbo Šiaurės Uralo geležinkelio statybose.
1956 paleistas grįžo į Lietuvą. 1956 11 Kaune atkūrė Laisvės gynėjų sąjungos veiklą. Išvarytas iš Kauno gyveno prie Šiaulių. Už tai ir už ryšį su Kauno studentais 1957 10 kartu su jų grupele vėl suimtas, nuteistas 25 m. lagerio; daugiausia kalintas Dubrovlage. Ne kartą agituotas rašyti malonės prašymą, bet atsisakydavo – motyvavo tuo, kad Lietuva yra okupuota, o jis niekuo nėra nusikaltęs. Tautine dvasia auklėjo lietuvius politinius kalinius. 1982, iškalėjęs 34 m., grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kretingoje.
Apdovanojimai
Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (1999, po mirties).
Aidas; -Petras Paulaitis
1766