Paaltjens Piet (Pitas Páltjensas), tikr. François HaverSchmidt 1835 02 14Leeuwarden 1894 01 19Schiedam (nusižudė), olandų poetas. Studijavo teologiją Leidene. Dirbo evangelikų liuteronų kunigu Foudgume, Raarde (abu Fryzijos provincijoje), Den Helderyje ir Schiedame (čia gyveno iki savižudybės). Skaitė paskaitas, buvo laikomas vienu geriausiai apmokamų gyvenamojo meto oratorių. Buvo melancholiško ir depresyvaus būdo. Garsiausias poezijos rinkinys – Raudojimas ir piktdžiugiškas juokas (Snikken en grimlachjes 1867). Eilėraščiams būdinga ironija, kartėlis, cinizmas, pasaulio sielvarto motyvai. Autorius, poezijoje išjuokdamas sentimentalizmą, taip bandė kovoti su polinkiu į depresiją. Spėjama, kad P. Paaltjensas buvo knygos Oera Linda (1872) – greičiausiai suklastotos, parašytos iki tol nežinomu runų raštu senovės fryzų istorijos – vienas autorių. Išleido baladžių ir eilėraščių rinkinį Jano van Ziutfeno atsisveikinimo pietūs (Jan van Zutphen’s afscheidsmaal 1857), apsakymų rinkinį Šeima ir pažįstami (Familie en kennissen 1876), pamokslų rinkinį Iš sielos ir širdies (Uit geest en gemoed 1894), kelionių aprašymų. Didžioji kūrybos dalis publikuota gyvenamojo meto periodiniuose leidiniuose arba išliko rankraščiuose.

2952