Rolandas Pavilionis

Paviliónis Rolandas 1944 07 03Šiauliai 2006 05 10Vilnius, lietuvių filosofas, logikas, politikos ir visuomenės veikėjas. Habil. dr. (hum. m.; filos. dr. 1981). Europos menų ir mokslų akademijos narys (1991). Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1994). 1968 baigė Vilniaus universitetą. 1968–71 Ukrainos mokslų akademijos Filosofijos instituto aspirantas. Nuo 1971 dėstė Vilniaus universitete, 1982–89 Filosofijos istorijos ir logikos katedros vedėjas, 1989–90 prorektorius, 1990–2000 rektorius; profesorius (1982). 1977–78 stažavo Paryžiuje. 1989–90 savarankiškos Lietuvos komunistų partijos centro komiteto narys. 2000–2004 07 Lietuvos Respublikos Seimo narys, iki 2004 02 Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. 2004–06 Europos Parlamento narys. Mokslinių tyrinėjimų sritys: logika, loginė semantika, kalbos filosofija. Pirmasis Lietuvoje ieškojo kalbos ir mokslo analitikos bei hermeneutinės tradicijos sąlyčio. Savitai interpretavo A. N. Whiteheado ir A. N. Chomsky idėjas iškeldamas prasmės, kaip neverbalinio kontinuumo, hipotezę, kuria grindė semantinių tyrimų programą. Siekė atskleisti pasaulio pažinimo kalbinių ir nekalbinių veiksnių vaidmenį ir ryšį. Prasmės problemą sprendė kalbos supratimą lemiančias bendrybes laikydamas natūralios kalbos vartotojų konceptualių sistemų struktūriniais elementais, neredukuojamais į kalbos semantiką. Teigė, kad konceptuali sistema formuojasi priežastiniu požiūriu nepriklausomai nuo kalbos (individas pradeda formuoti pasaulio konceptualią sistemą dar nemokėdamas kalbos), o tolesnį šios sistemos formavimąsi daugiausia lemia kalba. Šį požiūrį siejo su individo tapatumo problema. Nagrinėjo tęstinumo principą – konceptualios sistemos sąvokos yra naujų sąvokų kūrimo pagrindas. Tyrė kalbinių išraiškų interpretavimą ir supratimą, jų vartojimo kontekstą, siejo semantikos ir pragmatikos lygmenis. Vėlesnėje kūryboje kalbinių išraiškų prasmę siejo su gyvenimo prasmės problema. Svarbiausi veikalai: Kalba ir logika (Jazyk i logika 1979), Kalba. Logika. Filosofija (1981), Prasmės problema (Problema smysla 1983, LSSR mokslo premija 1985), Prasmė ir konceptualios sistemos (Meaning and Conceptual Systems 1990), Prasmė ir tapatumas, arba Kelionė į save (2005). Išvertė H. D. Thoreau Voldenas, arba Gyvenimas miške (198531999), sudarė ir išvertė A. J. Greimo rinkinį Semiotika (1989), L. Wittgensteino Rinktinius raštus (1995). Išleido esė, straipsnių ir pokalbių rinkinius Tarp šviesos ir tamsos (2000), Prieš absurdą: Straipsniai, kalbos, pokalbiai apie universiteto ir gyvenimo filosofiją (2 d. 2000–04). Prancūzijos Garbės legiono ordinas (1997), Norvegijos Karaliaus Haraldo VI ordinas (1998). Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius (2004).