Römeriai (nuo 20 a. 2 dešimtmečio pabaigos Ròmeriai, arba Römeriai), Rèmeriai, sulenkėjusi vokiečių kilmės bajorų giminė, gyvenusi Lietuvoje nuo 17 amžiaus. Pasak legendos, iš Meisseno (Saksonija) apylinkių kilęs Berendas Römeris 1223 su kunigaikščio Alberto Saksoniečio riterių kariauna atvyko į Livoniją ir apsistojo Virumos žemėje Estijoje. Giminės pradininku laikomas Berendo palikuonis Simeonas, 15 a. antroje pusėje gyvenęs Harjumos ir Virumos žemėse. Manoma, jo sūnus Sebastijonas buvo įrašytas į Kuršo riterių knygas, vaikaitis Simonas tarnavo Livonijos ordino magistrui Gotthardui Kettleriui. Per 1558–83 Livonijos karą Simonas, netekęs savo žemių Estijoje, 1559 persikėlė į Kuršą. Jo sūnus Stephanas (1560–po 1635) dalyvavo Salaspilio mūšyje (1605) ir buvo apdovanotas teise valdyti Halswigo žemes (prie Bauskės), Dauguvos dešiniajame krante įkūrė Römershofą. 1620 švedams užgrobus Kuršą neteko savo žemių ir persikėlė į Lietuvą. Jo vyriausias sūnus Mathäusas (1605–99) – Römerių giminės Lietuvoje pradininkas – turėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės artilerijos generolo laipsnį, 1675 nusipirko Semeliškių seniūniją. Ją paveldėjęs sūnus Matas (m. 1718) buvo Trakų apskrities žemės teismo teisėjas, vėliavininkas ir vaivadijos pakamaris, 1695 deleguotas į Varšuvos seimą. Trakų vėliavininkai buvo Mato sūnus Steponas Jurgis (1687–1773) ir šio sūnus Steponas Dominykas (1720 arba 1721–93; ėjo ir Trakų vaivadijos pakamario pareigas, ne kartą deleguotas į Seimą). Römerių giminės Trakų atšaka buvo didžiausia, kitos – Uždauguvio ir Dysnos – nunyko arba gyveno ne Lietuvoje. Mykolas Juozapas (1778–1853) buvo vienas žymausių 19 a. pirmos pusės Lietuvos bajorijos atstovų – Trakų apskrities žemės teismo teisėjas, Vyriausiojo Vilnaus gubernijos teismo laikinojo civilinio depertamento ir Vilniaus universiteto teisinės edukacinės komisijos pirmininkas, Trakų ir Vilniaus apskričių bei Vilniaus gubernijos bajorų vadovas, Vilniaus burmistras (trumpai). Vilniaus labdaros draugijos vienas steigėjų, veikė Uoliojo lietuvio masonų ložėje, dėl slaptos politinės veiklos kalėjo Varšuvoje ir Sankt Peterburge, per 1830–1831 sukilimą ištremtas į Voronežą. Jo šeimoje (gyvenusioje Trakų apskrities Dembinos ir Daugirdiškių dvaruose, Vilniuje) buvo puoselėjamas menas ir muzika. Sūnus Edvardas Jonas (1806–78; E. J. Römeris) tapo Römerių dailininkų dinastijos pradininku. Žinomi dailininkai buvo jo sūnūs Alfredas (1832–97; A. Römeris) ir Edvardas Matas (1848–1900; E. M. Römeris). Dailę studijavo Edvardo Jono brolio Severino vaikai Marija (1847–1939) ir Kazimieras (1848–1921) bei jų pusseserė Marija (1829–52). Dailės tradicijos 20 a. buvo puoselėjamos ir Römerių dvaruose Janapolyje, Tytuvėnuose, Pagryžuvyje ir Bagdoniškyje. Kiti Edvardo Jono vyriškosios giminės palikuoniai baigė teisės, filosofijos, ekonomikos arba žemės ūkio mokslus. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą Edvardo Jono vaikaitis Stanislovas buvo kalinamas Kozelsko lageryje, jo brolis Eugenijus (Eugeniusz) su šeima ištremtas į Syktyvkarą, dauguma Römerių pasitraukė į Vakarus ir apsigyveno Europos, Afrikos, Amerikos valstybėse bei Australijoje. Lietuvoje liko teisininkas Mykolas Pijus (1880–1945; M. P. Römeris), jo ir sūnėno dailininko Stepono dukterys. Beveik visi Römerių dvarai sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940–41, 1944–90) suniokoti, Vilniuje buvę pastatai nacionalizuoti. Römerių giminės dokumentų rinkiniai ir archyvai buvo saugomi Antanašės dvare, dabar – Varšuvos nacionalinėje ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekose.
-Römeris; -Riomeris; -Romeris; -Berendas Römeris; -Simeonas Römeris; -Sebastijonas Römeris; -Stephan Römer; -Mathäus Römer; -Matas Römeris; -Simonas Römeris; -Steponas Jurgis Römeris; -Steponas Dominykas Römeris; -Mykolas Juozapas Römeris; -Severinas Römeris; -Marija Römer; -Kazimieras Römeris; -Stanislovas Römeris; -Eugenijus Römeris; -Eugeniusz Römer; -Steponas Römeris
L: E. Romeris Römerių giminės istorija Livonijoje ir Lietuvoje = Monografia rodu Römerów na Inflantach i Litwie Vilnius 2009.
872