Rugpjčio pùčas, bandymas įvykdyti valstybės perversmą SSRS (Sovietų Sąjungoje). Vyko 1991 08 19–21.

Pučas Maskvoje

Valstybinis ypatingosios padėties SSRS komitetas (vadinamasis GKČP – rusiško pavadinimo Gosudarstvennyj komitet črezvyčajnogo položenija trumpinys; jam priklausė SSRS viceprezidentas Genadijus Janajevas, vidaus reikalų ministras B. Pugo, KGB vadovas V. Kriučkovas, gynybos ministras Dmitrijus Jazovas ir kiti) 1991 08 19 6 valandą ryto pranešė apie tariamą SSRS prezidento M. Gorbačiovo ligą (iš tiesų jis buvo izoliuotas Forose, Kryme, kur atostogavo) ir pasiskelbė perimantis valdžią. Komiteto įsakymu Sovietų Sąjungoje buvo įvesta karo padėtis, liepta tučtuojau išformuoti valdžios struktūras ir karines formuotes, neatitinkančias SSRS įstatymų, sustabdyti politinių partijų ir visuomeninių organizacijų, trukdančių normalizuoti padėtį, veiklą, uždrausta rengti demonstracijas ir mitingus, įvesta žiniasklaidos kontrolė.

Rugpjūčio pučo karinių pajėgų tankas Kutuzovo prospekte Maskvoje (1991 08 21)

Rusijos prezidentas B. Jelcinas paskelbė, kad įvykdytas antikonstitucinis perversmas, paragino SSRS kariškius maište nedalyvauti ir paremti jam besipriešinančius piliečius. 1991 08 20 prie Rusijos Aukščiausiosios Tarybos pastato (vadinamųjų Baltųjų rūmų) daugiau kaip 70 000 žmonių statė barikadas ir rengėsi ginti Rusijos vyriausybę nuo aplink Maskvą pradedamos telkti perversmininkų įsakymus vykdančios kariuomenės. 08 20–21 naktį 8 šarvuočiai nesėkmingai bandė prasiveržti prie parlamento; grumtynėse žuvo 3 žmonės, vieną šarvuotį rūmų gynėjai vėliau padegė.

minia prie Rusijos Aukščiausiosios Tarybos pastato Maskvoje (1991 08 22)

08 21 į B. Jelcino šalininkų pusę perėjo dalis kariuomenės (Tamanės motorizuotųjų šaulių divizija ir kai kurie kiti kariniai daliniai), t. p. ypatingasis Alfa būrys, turėjęs užduotį šturmuoti Baltuosius rūmus. Maskvoje prasidėjo masinės manifestacijos, per kurias buvo naikinami komunistiniai simboliai.

08 21 po pietų keletas GKČP narių nuvyko į Forosą pas M. Gorbačiovą ketindami derėtis, bet nebuvo priimti, o netrukus jie buvo suimti. B. Jelcino atsiųstu lėktuvu prezidentas M. Gorbačiovas sugrįžo į Maskvą. Rugpjūčio pučas, kuris buvo paskutinis bandymas išsaugoti SSRS komunistinę santvarką ir pačią totalitarinę valstybę, žlugo.

Pučo atgarsiai Lietuvoje

Lietuvoje GKČP įsakymai SSRS kariškių turėjo būti panaudoti siekiant užgniaužti Lietuvos nepriklausomybę. 1991 08 19 pučui prasidėjus, sovietiniai kariškiai tą pačią dieną užėmė Kauno radijo ir televizijos redakciją, Sitkūnų radijo stotį, Vilniaus valstybinį telefono ir telegrafo centrą.

Lietuvos gyventojai rengėsi gintis pasyviai – pilietinio nepaklusnumo akcijomis. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba‑Atkuriamasis Seimas priėmė nutarimus dėl perversmo SSRS padarinių Lietuvos Respublikoje ir dėl pasiruošimo politiniam streikui. Prie parlamento rūmų privažiavo SSRS kariuomenės šarvuočių ir tankų kolona, bet čia aptikusi rūmus apsupusią ir juos ginti pasiryžusią minią, atsitraukė; Aukščiausiajai Tarybai tebuvo perduotas Sovietų Sąjungos kariuomenės generolo Vladislavo Ačialovo raštas, kuriuo pareikalauta nuginkluoti Krašto apsaugos, Savanoriškosios krašto apsaugos bei Šaulių sąjungos struktūras, kurios buvo pasirengusios t. p. ir ginklu ginti parlamentą bei vyriausybę.

08 21 grupė sovietinių desantininkų pabandė prasiveržti prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir susirėmė su Savanoriškosios krašto apsaugos kariais; per susišaudymą žuvo Alytaus rinktinės savanoris A. Sakalauskas, dar 11 savanorių buvo sužeisti. 1991 08 21 pučui žlugus Maskvoje, SSRS kariškiai pasitraukė ir iš visų Lietuvoje užimtų pastatų, t. p. ir iš dar prieš pučą (1991 01 13; Sausio tryliktoji) užimto televizijos bokšto Vilniuje. 1991 08 22–23 Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba‑Atkuriamasis Seimas uždraudė Lietuvos komunistų partiją (Sovietų Sąjungos komunistų partijos platformą) bei SSRS represinių institucijų veiklą Lietuvoje. Vilniuje ir Klaipėdoje buvo nukelti V. Lenino paminklai.

Po Rugpjūčio pučo žlugimo tarptautinė bendrija pripažino dar 1990 03 11 atkurtą Lietuvos nepriklausomybę. Jau 1991 08 27 Lietuvos Respubliką pripažino Europos Bendrija, netrukus – ir dauguma galingiausių pasaulio valstybių, tarp jų – Jungtinės Amerikos Valstijos ir SSRS (iki pučo Lietuvą tebuvo pripažinusios Islandija ir Danija). 1991 09 17 Lietuva, Latvija ir Estija buvo priimtos į Jungtines Tautas.

-Valstybinis ypatingosios padėties SSRS komitetas; -Valstybinis ypatingosios padėties Sovietų Sąjungoje komitetas; -GKČP; -Gosudarstvennyj komitet črezvyčajnogo položenija

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką