Salomėja Nėris

Nėrs Salomėja, tikr. Bačinskáitė-Bučenė 1904 11 17Kiršai (Alvito vlsč., Vilkaviškio apskr.) 1945 07 07Maskva (palaidota Kaune, Istorijos muziejaus kieme, 1992 perlaidota Petrašiūnų kapinėse), lietuvių poetė. 1919–24 mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, priklausė katalikiškai ateitininkų organizacijai. 1923 ateitininkų žurnale Ateitis (nr. 2) išspausdintą eilėraštį Pajūry pirmą kartą pasirašė slapyvardžiu Nėris. 1928 baigė Lietuvos universiteto Teologijos ir filosofijos fakultetą (lietuvių literatūrą, vokiečių kalbą ir literatūrą, pedagogiką). Dalyvavo Šatrijos meno draugijos veikloje. 1928–31 Lazdijų gimnazijoje dėstė vokiečių kalbą. 1931 persikėlė į Kauną. 1931 Trečio fronto nr. 5 paskelbtas trečiafrontininkų pareiškimas, kurį pasirašė ir S. Nėris, pasmerkdama savo ankstesnes ideologines ir menines pozicijas, pažadėdama, kad jos poezija bus išnaudojamųjų masių kovos įrankis ir reikš jų norus ir tikslus. Redagavo Vytauto Didžiojo universiteto leidžiamus tautosakos rinkinius. 1934–36 dirbo mokytoja Panevėžio mergaičių gimnazijoje. Nuo 1937 rudens įsikūrė Palemone. Lankėsi Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Italijoje, Švedijoje, 1936–37 – Paryžiuje. Iki 1940 vasaros dirbo mokytoja Kauno gimnazijose. 1940 buvo vadinamojo Liaudies seimo įgaliotos delegacijos, vykusios į SSRS Aukščiausiosios Tarybos dėl LSSR priėmimo į SSRS, narė. 1941–45 SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatė. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui pasitraukė į Rusiją, gyveno Penzoje, Ufoje, Maskvoje. 1944 grįžo į Lietuvą.

Pirmasis poezijos rinkinys Anksti rytą (1927) – jaunystės svajonių ir jausmų išraiška, jame kalbama apie pavasarišką jaunystės džiaugsmą, meilę, veržimąsi į pasaulio platumas; melodinguose eilėraščiuose pinasi pasaka ir realybė, simbolistiniais įvaizdžiais siekiama ne transcendentinės būties, o einama pasakos link. Šioje knygoje ir eilėraščių rinkinyje Pėdos smėly (1931) eilėraščiai veikiami romanso poetikos, vyrauja lemtingos meilės motyvai, kategoriškai gretinamos priešybės. Antrasis eilėraščių rinkinys ekspresyvesnis, atsiranda nepasitenkinimo pasauliu, polemizuojama su miesčioniško gyvenimo normomis pripažįstant tik aukščiausią, Dievo, teismą. Trečiafrontininkų idėjas savo eilėraščiuose kartais deklaruodavo tiesiogiai, tačiau tribūno ir agitatoriaus vaidmuo netiko S. Nėries meninei prigimčiai. Eilėraščių rinkinys Per lūžtantį ledą (1935) skirtas S. Dariaus ir S. Girėno atminimui; jame poetizuojamas prometėjiškas pasiaukojimas, vaizduojamas realusis pasaulis, socialinės problemos. Eilėraščių rinkinyje Diemedžiu žydėsiu (1938, Lietuvos valstybinė literatūros premija, 32004) melodinis orientyras – liaudies daina, vyrauja lopšinės lyrizmo tradicija, teigiama gyvenimo harmonija, paremta motinos ir vaiko ryšiu. Kartu tai dramatiškas rinkinys – mirtis čia ne poetinė deklaracija, o realybė; žmogus suvokia savo ryšį su gimtąja žeme, būties tragizmas tautosakiškai pridengiamas gamtos amžinumo mito, tačiau kartais gyvenimo geismas išreiškiamas su desperatiškai tariamos maldos intensyvumu.

Artėjančio karo nuojauta sustiprėjo 1939–40 sukurtuose eilėraščiuose. SSRS okupavus Lietuvą parašė Poemą apie Staliną (1940 31951), 1940–41 – prosovietines poemas Bolševiko kelias (skirta Leninui) ir Keturi (skirta 1926 sušaudytų Lietuvos komunistų vadų atminimui). Tautosakos motyvais pagrįstose poemose Eglė žalčių karalienė (1940 62007), Našlaitė (1940 42000) perteikiami lietuvių liaudies pasaulėjautos bruožai. Maskvoje išėjo eilėraščių rinkinys Dainuok, širdie, gyvenimą (1943). S. Nėris sudarė karo metų eilėraščių rinkinį Prie didelio kelio (išleistas 1994), kur žmogaus gyvenimo dramatizmas karo metais itin išryškintas, tačiau leidykla knygą pertvarkė pagal sovietinei poezijai keliamus reikalavimus ir išleido pavadinimu Lakštingala negali nečiulbėti (1945). Karo metų eilėraščiuose, be privalomo tam laikui kvietimo į kovą, priešų pasmerkimo, ryškus žmogaus ryšio su gimtąja žeme motyvas, motiniška užuojauta einantiems į mūšį ir pasmerktiems žūti kariams. Iš troškimo gyventi ir suvokimo, kad mirtis neišvengiama, kylanti įtampa yra daugelio eilėraščių pagrindas. Derindama tautosakines ir originalias raiškos priemones kalbėjo apie savo vienišumą svetimame krašte, paliktų namų ilgesį. Viena esminių karo meto poezijos temų – savo gyvenimo permąstymas, dramatiškas savųjų klaidų suvokimas ir tikėjimas, kad tėvynė priglaus ir atleis.

1947 išleista eilėraščių vertimų į rusų kalbą rinktinė Mano kraštas (SSRS valstybinė premija). Dar išleista S. Nėries poezijos rinktinės Rinktinė (1941 21950), Poezija (2 t. 1946–47, 1972), Pavasario daina (1953), Poezija (1954, 1955, 1966, 1979), Širdis mana – audrų daina (1959 21974), Pavasaris per kalnus eina (1961), Kur baltas miestas (1964), Negesk, žiburėli (1973 21983), Kaip žydėjimas vyšnios (1978, 2001 22004), Nemunėlis plauks (1980), Tu ateini ir nueini (1995), Eilėraščiai. Poemos (2001), Lauk manęs (2009 22015), Tolimas sapnas (2016), dienoraščių, eilėraščių, laiškų, esė rinktinė Šešėliuotas mano kelias (1999). S. Nėries poezijos tradicija – viena gyvybingiausių lietuvių poezijoje, ji paveikė E. Mieželaičio, P. Širvio, J. Degutytės ir kitų kūrybą. S. Nėries poezija versta į 12 kalbų.

S. Nėris literatūriškai apdorojo lietuvių liaudies pasakų (rinktinė Mūsų pasakos 1934). Išvertė A. Achmatovos, S. Jesenino, H. Leutholdo, C. F. Meyerio, W. Müllerio, J. I. Kraszewskio kūrinių. Jos poezijos sceninės kompozicijos pastatytos LSSR dramos teatre (Sesuo žydrioji 1974, A. Drilingos inscenizacija), Šiaulių dramos teatre (Kaip žydėjimas vyšnios... 1974, scenarijaus autorius N. Jasinskas), Jaunimo teatre (Tėvynės ilgesio dainos 1984, scenarijaus autorius S. Šaltenis), poema Eglė žalčių karalienė inscenizuota Lėlės teatre (1958, režisierius B. Lukošius, 2007, režisierius V. Mazūras), jos motyvais kompozitorius E. Balsys sukūrė baletą (pastatytas 1960), S. Nėries dienoraščių ir eilėraščių motyvais B. Marcinkevičiūtė pastatė spektaklį Poetė (2005). Apie S. Nėrį sukurtas dokumentinis filmas Salomėja Nėris (1971, režisierius V. Imbrasas). Palemone veikia S. Nėries memorialinis muziejus (įkurtas 1961). Nuo 1971 m. teikiama S. Nėries vardo literatūrinė premija.

Bučienė

R: Raštai 3 t. Vilnius 1957, Vilnius 1984. L: D. Sauka Salomėjos Nėries kūryba 1921–1940 Vilnius 1957; V. Kubilius Salomėjos Nėries lyrika Vilnius 1968; Salomėja Nėris literatūros moksle ir kritikoje Vilnius 1981; V. Daujotytė Salomėjos Nėries ruduo Vilnius 1995, Salomėja Nėris: gyvenimo ir kūrybos skaitymai Kaunas 1999, Salomėja Nėris: fragmento poetika Vilnius 2004 22005; V. Alekna Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis 2 t. Vilnius 1995–97, Salomėja: biografinė apybraiža Vilnius 1996 32006; Salomėja Nėris: archyvai / parengė I. Aleksaitienė, R. Antanaitienė ir kiti Kaunas 2004; Salomėja Nėris: tarp dainos ir regėjimo: mokslinės konferencijos, skirtos Salomėjos Nėries 100-osioms gimimo metinėms, pranešimai / sud. R. Brūzgienė Vilnius 2005.

1540