Šanchãjaus istòrija. Įkurtas kaip žvejų gyvenvietė, Sungų dinastijos laikais (960–1279) tapo jūrų uostu. Apie 1553 apjuostas mūrine siena. 19 a. pirmoje pusėje Kinijai pradėjus prekiauti su Vakarais ėmė labai plėstis. Per I Opijaus karą (1839–42) okupuotas Didžiosios Britanijos kariuomenės. 1842 atidarytas prekybai su Didžiąja Britanija, 1844 – ir su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Prancūzija, 1895 – su Japonija; 1844 įkurtos Didžiosios Britanijos, 1848 – Jungtinių Amerikos Valstijų, 1849 – Prancūzijos eksteritorinės zonos. Nuniokotas per Taipingų sukilimą (1851–64). 19 a. pabaigoje tapo svarbiausiu Kinijos pramonės ir prekybos centru. Mieste kūrėsi bibliotekos (1847 įkurta Šanchajaus biblioteka), aukštosios mokyklos (1896 įkurtas Šanchajaus transporto universitetas, Medicinos mokykla prie Šanchajaus transporto universiteto ir kitos). 20 a. pradžioje Šanchajus tapo ir visos Rytų Azijos ekonominiu ir kultūriniu centru. Buvo vadinamas Rytų Paryžiumi, Rytų karaliene. 1927 gavo laisvojo, 1930 – centrinio pavaldumo miesto statusą. 1937 okupuotas Japonijos; tapo Kinijos marionetinės vyriausybės būstine.

Per II pasaulinį karą (1939–45) mieste apsigyveno daug pabėgėlių iš Vakarų Europos. 1945 09 kapituliavus Japonijai perduotas Gomindanui. 1949 05 27 užimtas komunistų. Bijodami komunistų valdžios daug Šanchajaus gyventojų pasitraukė į Taivaną arba Vakarus, užsienio įmonės savo atstovybes perkėlė į Honkongą. Išliko kaip svarbiausias Kinijos pramonės centras.

9 dešimtmetyje Kinijoje pradėtos ekonomikos reformos teigiamai paveikė ir Šanchajaus ūkio plėtrą; 20 a. 10 dešimtmetyje–21 a. 1 dešimtmetyje Šanchajaus ekonomika per metus augo 9–15 %. 1974 Šanchajus turėjo 11 mln., 2009 – 24,1 mln. gyventojų.

2271

-Šanchajus

Šanchajus

Šanchajaus architektūra

Šanchajaus lietuviai