Palij Semion (Semionas Pãlijus), Palej, tikr. Hurko apie 1645Borzna (Černigovo sr.) 1710 tarp 01 23 ir 05 13?, Dešiniakrantės Ukrainos kazokų etmonas. Jaunystėje pabėgo į Zaporožę, ten už karo žygius buvo pramintas Palijumi (t. y. padegėju). Apie 1685 apsigyveno Dniepro dešiniajame krante ir ėmė tarnauti Abiejų Tautų Respublikos valdovui Jonui Sobieskiui: gavęs valdyti Chvastovo miestelį gynė Abiejų Tautų Respublikos sienas nuo turkų ir totorių. Dalyvavo 1683 Vienos mūšyje. Maždaug nuo 1688 bandė atsikratyti pavaldumo Jonui Sobieskiui. Ne kartą kreipėsi į Rusijos carą prašydamas priimti jo žemes savo globon, bet šis vengė pažeisti 1686 Amžinosios taikos su Abiejų Tautų Respublika sąlygas. Naujasis Abiejų Tautų Respublikos valdovas Augustas II užbaigė karą su Turkija ir 1699 pradėjo naikinti kazokų kariuomenę. Tuomet S. Palijus ir kai kurie kiti kazokų pulkininkai 1702 atvirai sukilo, užėmė Bila Cerkvą, Nemyrivą ir kitus miestus, užimtose žemėse žudė dvarininkus, dvasininkus ir žydus. 1703 10 Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė sumušė S. Palijaus pajėgas prie Berdyčivo, vėliau – prie Nemyrivo; S. Palijus liko įsitvirtinęs Bila Cerkvoje, kurios neapleido ir Petro I, Abiejų Tautų Respublikos sąjungininko per Šiaurės karą, reikalavimu. Kairiakrantės Ukrainos etmonas I. Mazepa, užėmęs nemažą dalį Dešiniakrantės Ukrainos, S. Palijų suėmė (kaltino ketinus pasiduoti Švedijos karaliui) ir 1705 nugabeno į Maskvą. S. Palijus buvo ištremtas į Tomską. 1709, I. Mazepai atvirai stojus prieš Rusiją, buvo paleistas, dalyvavo 1709 Poltavos mūšyje. Po mirties tapo daugelio ukrainiečių liaudies dainų ir legendų herojumi.