Sidnėjaus panorama

Sidnjus (Sydney), miestas Australijos pietryčiuose, prie Tasmano jūros Port Jacksono ir Botany (Botanikos) įlankų; Naujojo Pietų Velso valstijos centras.

4,32 mln. gyventojų (2016; aglomeracijoje apie 5 mln. gyventojų); didžiausias pagal gyventojų skaičių Australijos miestas. Sidnėjaus gyventojų skaičiaus dinamika pateikta lentelėje. Gyventojų etninė sudėtis labai įvairi, daug imigrantų. 2006 gyventojų surašymo duomenimis, Sidnėjuje gyveno 175 200 išeivių iš Didžiosios Britanijos, 109 100 – iš Kinijos, 81 100 – iš Naujosios Zelandijos, 62 100 – iš Vietnamo, 54 500 – iš Libano, 53 000 – iš Indijos, 52 100 – iš Filipinų.

Lent. Sidnėjaus gyventojų skaičius (surašymų duomenys)
Metai Gyventojų
1881 224 200
1891 383 400
1901 487 900
1911 636 400
1921 897 600
1933 1 235 400
1947 1 484 400
1954 1 863 200
1961 2 181 200
1966 2 450 000
1971 2 799 600
1976 2 770 000
1981 2 870 000
1986 2 989 100
1991 3 037 956
1996 3 276 207
2001 3 502 301
2006 3 641 431
2016 4 321 534

Prekybos uostas (vienas didžiausių Australijoje); perkraunama 2,02 mln. TEU krovinių (2010–11). Įvežama naftos produktai, anglys, mediena, cukrus, išvežama vilnos, javai, miltai, odos, mėsa. Keleivių terminalas, karinio jūrų laivyno štabas. Geležinkeliai ir plentai į Melburną, Brisbane’ą, Adelaidę. Sidnėjaus (Kingsfordo Smitho) tarptautinis oro uostas (36 mln. keleivių per metus, 2010). Sidnėjus – Australijos finansų centras. Mieste įsikūrusios Australijos rezervų (centrinio) banko, kitų didelių finansų bendrovių (Commonwealth Bank of Australia, Westpac), užsienio bankų (Deutsche Bank AG, Mizuho Corporate Bank), daugelio tarptautinių korporacijų (Citygroup) regioninės, didžiųjų Australijos bendrovių (Caltex Australia, Woolworths Limited ir kitų) būstinės, Australijos vertybinių popierių, vilnų biržos. Laivų statyba, geležinkelio riedmenų, automobilių, mašinų, tiksliųjų prietaisų gamyba, naftos perdirbimo, chemijos, elektrotechnikos, elektronikos, metalo, medienos apdirbimo, popieriaus, tekstilės, siuvimo, maisto pramonė. Turizmas (2,7 mln. užsienio turistų per metus, 2008); labiausia lankoma Sidnėjaus operos teatras, arkinis Įlankos tiltas (Harbour Bridge), yra apie 40 paplūdimių.

Sidnėjaus (įkurtas 1850), Naujojo Pietų Velso (1948), Macquarie (1964), technologijos (1965–88 politechnikos institutas), Vakarų Sidnėjaus (1989), Australijos katalikų (1990) universitetai, konservatorija (1916), kitos aukštosios mokyklos. Mokslinių tyrimų institutai. Didžiausios bibliotekos: Sidnėjaus universiteto (įkurta 1852), Sidnėjaus Viešoji (1909), Naujojo Pietų Velso (1926). Astronomijos observatorija (pastatyta 1874; veikia muziejus). Sidnėjus – didžiausias Australijos spaudos, masinių, naujųjų medijų centras. Visų Australijos televizijos svarbiausių kompanijų (komercinių Seven, Nine, Ten, visuomeninių ABC ir SBS), Australijos informacijos agentūros AAP, nacionalinių laikraščių The Australian ir Australian Financial Review pagrindinės būstinės. Čia leidžiami du pagrindiniai vietiniai Sidnėjaus dienraščiai – The Sydney Morning Herald (nuo 1831, 2010 tiražas apie 207 000 egzempliorių, sekmadienio Sun-Herald apie 407 000 egzempliorių), The Daily Telegraph (nuo 1879, 2010 tiražas apie 374 000 egzempliorių, sekmadienio Sunday Telegraph apie 638 000 egzempliorių), didžiausi Australijos žurnalai Australian Women’s Weekly (nuo 1933, mėnesinis, 2011 tiražas apie 470 000 egzempliorių), Woman’s Day (nuo 1955, savaitinis, 2011 tiražas apie 380 000 egzempliorių). Populiariausios Sidnėjaus radijo stotys: 702 ABC Sydney, 2GB, 2UE, Triple M, 2Day FM ir kitos. Veikia kino studija Fox Studios Australia. Australijos (įkurtas 1827; seniausias Australijoje), Taikomosios dailės ir mokslo (1880), Nacionalinis jūrų (1988), šiuolaikinio meno (1991), Sidnėjaus (1995), žydų, tramvajų ir kiti muziejai, Australijos Karališkojo jūrų laivyno paveldo centras (2005), Naujojo Pietų Velso ir kitos dailės galerijos. Operos teatras, simfoninis orkestras (įkurtas 1932), valstijos, Karališkasis, Sidnėjaus ir kiti teatrai. Kasmetiniai tarptautiniai kino (nuo 1974), Sidnėjaus (šiuolaikinės ir klasikinės muzikos, šokių, dramos, cirko; nuo 1977), roko muzikos festivaliai. Sidnėjuje daug sodų ir parkų. Karališkasis botanikos sodas, zoologijos sodas (įkurtas 1935), akvariumas (1988). Luna pramogų parkas (įkurtas 1935). Olimpinis parkas su stadionu; 2000 Sidnėjuje vyko XXVII vasaros olimpinės žaidynės.

Sidnėjaus architektūra

Sidnėjaus istorija

Sidnėjaus lietuviai