Parnok Sofija (Sofija Párnok), tikr. Parnoch 1885 08 11Taganrog 1933 08 26Maskva, rusų poetė. Nuo 1903 gyveno Šveicarijoje, studijavo Ženevos konservatorijoje ir universitete (filologiją), nuo 1904 – Sankt Peterburgo konservatorijoje ir Aukštuosiuose moterų kursuose (1908–09). Eilėraščius pradėjo spausdinti 1906. Žurnale Severnye zapiski 1913–16 spausdino eilėraščius, vertimus iš prancūzų kalbos, kritikos straipsnius, recenzijas. 1914–15 draugavo su M. Vološinu, M. Cvetajeva (jai skyrė eilėraščių ciklą Draugė / Podruga, išleistas 1976). Pirmame poezijos rinkinyje Eilėraščiai (Stichotvorenija 1916) juntama erudicija, būdinga jausmingumo ir santūrumo derinimas, žodžio daugiareikšmiškumas. Eilėraščių rinkinyje Pijerėjos rožės (Rozy Piėrii 1922) jaučiama Sapfo poezijos motyvų ir antikinio stiliaus įtaka. Eilėraščių rinkiniuose Vynuogienojas (Loza 1923), Muzika (Muzyka 1926), Pusbalsiu (Vpolgolosa 1928) atsispindi vienatvės, sunkios buities, nepritapimo sovietų visuomenėje temos. 1922 S. Parnok iniciatyva buvo įkurta Maskvos literatūrinė grupuotė Lyrikų ratas (Liričeskij krug), 1926 – kooperacinė leidykla Mazgas (Uzel; 1926–28 išleido 14 poezijos rinkinių). S. Parnok dar parašė straipsnių apie V. Chodasevičiaus, B. Pasternako, F. Sologubo kūrybą, libretą A. Spendiariano operai Almasta (parašyta 1918, išleista 1979).