Veiverýtė Sofija, 1926 04 13Naujatriobiai (Babtų valsčius) 2009 07 23Vilnius, lietuvių tapytoja. M. Liugailos motina. 1949 baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą (monumentaliąją tapybą; mokytojas S. Ušinskas), 1948–1951 dėstė jame, 1951–1985 – Lietuvos dailės institute; profesorė (1982). Nuo 1954 dalyvavo parodose (individualios Rygoje 1970, Vilniuje 1970, 1986, 1996, 2008, Maskvoje 1980, Sofijoje 1981; pomirtinė jubiliejinė Vilniuje 2016). Kūrybai įtakos turėjo L. Cranachas, Piero della Francesca, El Greco, F. J. de Goya, ankstyvasis P. Picasso, ankstyvajai – ir rūstusis stilius. Daugiausia nutapė figūrinių kompozicijų (Žokėjai 1964, Dailininko dirbtuvėje 1969, Fechtuotojai 1971, Merginos iš Drevernos 1972, Mūsų chirurgai 1974, ciklas Baletas 1978–1979, Aktoriai, Jaunoji šeima, abu 1981, Vilniaus architektai 1983) ir portretų (Berniuko portretas 1965, A. Savicko, 1968, Sesers portretas, V. Igno, abu 1973, N. Ambrazaitytės, 1975, 1977, J. Kuzminskio, 1976, Viktoro Vizgirdos, 1979, R. Staliliūnaitės, 1980, Šeimos portretas 1983); ankstyvesni portretai tipizuoti, idealizuoti, vėlesni – individualizuoti, psichologizuoti. Nutapė aktų, animalistinių (Žvėrys / Gepardai 1982), istorinės tematikos (Durbės mūšis 2003) paveikslų. Sukūrė freskų (Mūsų kraštas Lietuvos žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo institute Vilniuje, dabar Agrarinės ekonomikos institutas, su A. Banyte ir N. Daškova, 1978–1980), sangvinu, anglimi nupiešė raiškių piešinių, daugiausia portretų (R. Katiliaus, 1984). Kūriniai didelio formato, monumentalūs, ekspresyvūs, aiškios ritmiškos kompozicijos, būdinga platus, energingas potėpis, šiltų ir šaltų tonų derinimas, šešėliavimas, kartais – romantizavimas, t. p. groteskas, figūrų deformavimas. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Aušros muziejus Šiauliuose, Tretjakovo galerija, Puškino vaizduojamosios dailės muziejus (abu Maskvoje). LSSR valstybinė premija (1974), SSRS valstybinė premija (1981). Gedimino ordino Komandoro kryžius (1996). Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2009).

L: Sofija Veiverytė Vilnius 1986.

Sofija Veiverytė

S. Veiverytė. Aktas (aliejus, 1979; © LATGA, 2018)