Stasys Šimkus

Šikus Stasys 1887 02 04Motiškiai (Seredžiaus vlsč.) 1943 10 15Kaunas, lietuvių kompozitorius, dirigentas, pedagogas, visuomenininkas. Pasimokęs pas Seredžiaus vargonininką P. Trepkų 1897–1900 Kaune lankė J. Naujalio vargonininkų ir chorvedžių kursus. Nuo 1904 dalyvavo lietuviškųjų vakarų veikloje (organizavo chorus, rengė koncertus, jungtinių chorų šventes). 1908 baigė Varšuvos muzikos institutą (J. Surzyńskio vargonų klasę), 1914 – Sankt Peterburgo konservatoriją (J. Vītolo, M. Šteinbergo, A. Liadovo mokinys). Sankt Peterburge mokytojavo, vadovavo lietuvių ir baltarusių chorams. 1914 Vilniuje subūrė didelį mišrų chorą, koncertavo. 1915 Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pavedimu išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas rinkti aukų. 1915–20 Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose būrė lietuvių chorus, rengė koncertus, statė operetes. 1916 leido žurnalą Muzika.

Grįžęs į Lietuvą dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų draugijos veikloje, 1922 valdybos pirmininkas. 1921–22 studijavo kompoziciją Leipcigo (S. Karg‑Elerto ir P. Graenerio klasėje) ir Berlyno (M. von Schillingso klasėje) konservatorijose. 1923 Klaipėdoje įkūrė muzikos mokyklą, 1924–27 ir 1928–30 jos direktorius. 1925 čia subūrė simfoninį orkestrą, su juo koncertavo. 1924–25 su J. Žilevičiumi leido žurnalą Muzika.

1930–31 stažavo Vienos, Milano, Romos operos teatruose. 1931–33 Valstybės teatro dirigentas, 1932–33 Vytauto Didžiojo universiteto choro vadovas, 1933–36 Švietimo ministerijos muzikos inspektorius, vadovavo Komisijai liaudies dainoms rinkti (ir pats rinko). 1924, 1928 Lietuvos dainų švenčių rengėjas ir dirigentas. 1941 Vilniaus filharmonijos orkestro dirigentas. Nuo 1942 dėstė Kauno konservatorijoje; profesorius (1942).

Kūryba

Ankstyvoji kūryba (iki 1930) – nacionalinio romantizmo krypties, vėlesnė turi impresionistinių bruožų, vėlyvojo romantizmo atspindžių. Vokaliniai žanrai, sulydę tautinę savastį ir originalią melodiką, turėjo įtakos visai lietuvių dainos kultūrai. Harmonizavo lietuvių liaudies dainų. Sukūrė operą Pagirėnai (dar vadinama Kaimas prie dvaro 1941), kantatas Atsisveikinimas su Tėvyne (1921), Garbei kovotojų už Lietuvos laisvę (dar vadinama Gyvuok, Tėvyne 1934), baladę Nugrimzdęs dvaras (1922), simfoninę poemą Nemunas (1930), variacijas fortepijonui Lietuvos siluetai (1922), apie 200 solo ir choro dainų.

S. Šimkaus Lietuviais esame mes gimę natos (viršelis; išleido J. Petronio knygynas Kaune, spausdinta Sankt Peterburge)

Apdovanojimai

Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinas (1935).

Atminimo įamžinimas

1967 muzikos mokyklai Klaipėdoje (įkurtai S. Šimkaus) suteiktas jo vardas. Nuo 1976 Klaipėdoje kas 2 metus vyksta tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas. Prie Kauno muzikinio teatro yra S. Šimkaus paminklinis biustas (1987, skulptorius M. Šnipas, archititektas Jonas Jucaitis).

R: Straipsniai. Dokumentai. Laiškai. Amžininkų atsiminimai Vilnius 1967; Stasys Šimkus / parengė D. Palionytė Vilnius 1988; Laiškai žmonai / parengė D. Palionytė Vilnius 1997. L: J. Gaudrimas Stasys Šimkus / Iš lietuvių muzikinės kultūros istorijos kn. 2 Vilnius 1964; Lietuvos muzikos istorija. Tautinio atgimimo metai 1883–1918 kn. 1 Vilnius 2002.

2153

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką