Šveicãrijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Šveicarija – ekonomiškai viena stipriausių pasaulio valstybių.
2012 jos BVP sudarė 622,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (perskaičiavus pagal perkamosios galios paritetą – 362,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). BVP dalis vienam gyventojui – 45 300 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą) – viena didžiausių pasaulyje. Šveicarijoje labai išplėtota paslaugų (bankininkystės, finansų, draudimo, prekybos, turizmo) sfera, labai specializuota pramonė. Tiesioginės užsienio investicijos į Šveicarijos ūkį 2012 sudarė 634,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Infliacija 2011 siekė 0,2 %, defliacija 2012 – 0,9 %. Užsienio skola 1,35 trilijonų Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2011).
Pasaulio banko duomenimis, 2021 Šveicarijos BVP sudarė 812,867 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 672,544 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 93 457 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 77 324 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai).
https://s.vle.lt/diagramos/241.html
Pramonė
Naudingųjų iškasenų nedaug. Kasama klintis, mergelis, akmens druska (Jura kalnuose), gaunamas gamtinis asfaltas (Neuchâtelio kantone). 2010 pagaminta 63,98 mlrd. kWh elektros energijos. Daugiausia jos (daugiau kaip 69 %, 2009) pagamina hidroelektrinės; jų yra prie Reino, Ronos upių ir jų intakų. Ronos upės baseine Valais kantone sukurtas (pradėjo veikti 1964) Cleusono-Dixence’o hidroenergetinis kompleksas. Jis apima keletą dirbtinių vandens telkinių su užtvankomis, siurblinėmis ir derivacinėmis hidroelektrinėmis (jų instaliuota galia didesnė kaip 2000 megavatų). Kompleksui priklausanti Grande‑Dixence’o užtvanka (patvenkta nedidelė Dixence’o upė) – viena aukščiausių pasaulyje (aukštis 285 metrai). Yra keturios branduolinės elektrinės (Beznau, Mühlebergo, Gösgeno, Leibstadto; veikia 5 reaktoriai). Šiluminės elektrinės kurui naudoja importinę naftą.
Šveicarijos apdirbamoji pramonė daugiausia naudoja importines žaliavas, sukuria apie 19 % BVP (2009). Viena svarbiausių pramonės šakų – tiksliųjų prietaisų, daugiausia laikrodžių gamyba (bendrovės: Swatch Group, Montres Rolex S. A., Ebel, Patek‑Philippe & Co. ir kitos). Laikrodžių gamyba daugiausia sutelkta La Chaux‑de‑Fonds’o, Le Locle’io (abu Neuchâtelio kantone), Bielio (Berno kantonas), Grencheno (Solothurno kantonas) miestuose. Didžiausias Šveicarijos laikrodžių gamybos centras – La Chaux‑de‑Fonds’o ir Le Locle’io aglomeracija – įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą (2009). 95 % Šveicarijoje pagaminamų laikrodžių eksportuojama; 2011 eksportuotų laikrodžių (daugiausia rankinių) vertė siekė 19,3 mlrd. Šveicarijos frankų. Gaminama medicinos instrumentai, matuojamieji prietaisai, staklės, turbinos, varikliai, generatoriai, valdomieji įrenginiai. Spalvotoji metalurgija (Schaffhausene iš importinio aliuminio oksido lydomas aliuminis; 2007 pagaminta 25 000 t pirminio aliuminio). Chemijos (plastikų, gumos), naftos perdirbimo ir naftos chemijos, farmacijos (Novartis, Roche Holding AG bendrovių įmonės), popieriaus, poligrafijos, statybinių medžiagų (daugiausia cemento; 4000 t, 2008), tekstilės (daugiausia medvilnės ir šilko), siuvimo, maisto (sūrių, mėsos gaminių, nealkoholinių gėrimų, šokolado; didžiausia bendrovė Nestlé) pramonė, juvelyrinių dirbinių gamyba. Didžiausi Šveicarijos pramonės centrai – Ciurichas, Ženeva, Bazelis, Bernas, Liucerna, Lozana, Winterthuras, Neuchâtelis. Siuvinėjimo, nėrimo dailieji amatai (Sankt Gallene, Herisau; Sankt Gallene yra siuvinėtų gaminių birža).
Bioprodukcinis ūkis
vynuogynai Lavaux regione, prie Ženevos ežero
karvių ganyklos Alpėse
Žemės ūkio naudmenos užima 1,05 mln. hektarų (2011), iš jų ariamoji žemė sudaro 25,6 %. Žemės ūkis labai intensyvus, jo produkcija tenkina apie 80 % šalies maisto poreikių. Vyrauja nedideli ir vidutinio dydžio (10–12 ha) ūkiai. Auginama javai (kviečiai, miežiai, avižos, kukurūzai), bulvės, cukriniai runkeliai, pašariniai augalai. Sodininkystė (daugiausia Ronos upės slėnyje ir prie Ženevos ežero; auginama obelys, kriaušės, slyvos), vynuogininkystė (Jura kalnuose ir prie Ženevos ežero), daržininkystė. Lavaux regiono vynuogynų terasos prie Ženevos ežero įtrauktos į Pasaulio paveldo sąrašą (2007). Augalininkystės svarbiausios produkcijos rodikliai – 1 lentelėje. Daugiau kaip 80 % žemės ūkio produkcijos vertės tenka gyvulininkystei. Veisiama galvijai, daugiausia pieniniai (Šveicarijos plokščiakalnyje, Jura kalnų ir Alpių slėniuose), kiaulės, naminiai paukščiai (priemiesčių zonose), avys (Alpėse). Šveicarijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 2 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 3 lentelėje. Miškininkystė ir miškų ūkis (miškai užima 1,26 mln. hektarų); 2011 paruošta 5,1 mln. m3 medienos. 2009 sugauta 1687 t žuvų (žvejojama daugiausia ežeruose).
1
2
3
Turizmas
žiemos sporto ir poilsio centras Alpėse
Keturių Kantonų ežeras
Šveicarija – viena lankomiausių Europos šalių. 2009 ją aplankė 8,29 mln. užsienio turistų. Daugiausia jų buvo iš Vokietijos (27,7 %), Didžiosios Britanijos (8,3 %), Prancūzijos (8,3 %), Jungtinių Amerikos Valstijų (7,4 %), Italijos (6,6 %), Olandijos (4,8 %), Japonijos (3,3 %). Pajamos iš turizmo 15,38 mlrd. Šveicarijos frankų (2009). Populiariausi turistiniai regionai – Graubündeno, Valais ir Šveicarijos vidurinės dalies kantonai. Iš miestų lankomiausi Bernas, Bazelis, Lozana, Ženeva, Liucerna, Ciurichas. Alpėse gausu žiemos sporto ir poilsio centrų, kurortų: Sankt Moritzas (jame 1928 ir 1948 vyko II ir V žiemos olimpinės žaidynės), Davosas, Zermattas, Arosa, Grindelwaldas, Kanderstegas, Scuolis, Taraspas. Kurortų yra prie Lugano, Maggiorės, Ženevos ežerų. Labai populiarus kalnų turizmas ir alpinizmas. Daugelyje Šveicarijos miestų organizuojama kongresai, tarptautiniai suvažiavimai, konferencijos, festivaliai, sporto renginiai. Ženevoje daug tarptautinių organizacijų būstinių.
Jungfrau masyvas ir Lauterbrunneno slėnis
Transportas
Geležinkelių yra 4876 km (beveik visi jie elektrifikuoti), automobilių kelių 71 450 km, iš jų 1790 km – automobilių magistralės. Tankiausias kelių tinklas Šveicarijos šiaurės vakarų ir vidurinėje dalyje. Svarbiausia geležinkelių linija – Ciurichas–Bernas–Lozana–Ženeva. Per Šveicariją eina Paryžiaus–Milano (Italija) plentas. Alpėse daug geležinkelių ir automobilių kelių tunelių; žymiausi – Sankt Gothardo geležinkelių ir automobilių kelių, Simplono, Lötschbergo geležinkelių tuneliai. Retijos geležinkelio Albulos ir Berninos ruožai (eina per 55 tunelius, 196 viadukus ir tiltus) įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą (2008). Dalis automobilių kelių Alpėse žiemą uždaromi.
Vidaus vandenų kelių 1292 km; laivuojami ežerai ir Reino upė tarp Rheinfeldeno ir Bazelio bei tarp Bodeno ežero ir Schaffhauseno. Vidaus vandenų svarbiausias uostas – Bazelis. Šveicarijos prekybinis jūrų laivynas (jį sudaro 38 laivai) naudojasi Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos uostais. Šveicarijoje yra 64 oro uostai (2012), iš jų 41 – su grįstais kilimo ir leidimosi takais.
Didžiausi tarptautiniai oro uostai (mln. keleivių, 2011): Ciuricho (24,34), Ženevos (13,13), Bazelio‑Mulhouse’o‑Fribūro (5,05; oro uostas yra Prancūzijos teritorijoje, netoli Mulhouse’o). Dujotiekių yra 1681 km, naftotiekių – 94 km (2010).
Bankai
Šveicarijos nacionalinio banko pastatas Berne (1912, architektas Eduardas Joosas)
Šveicarijos centrinis bankas – Šveicarijos nacionalinis bankas. 2012 veikė 312 komercinių bankų, iš jų – 32 užsienio bankų skyriai. Didžiausi bankai: UBS (įkurtas 1998 susijungus bankams Schweizerische Bankgesellschaft ir Schweizerischen Bankverein, būstinės Ciuriche ir Bazelyje), Crédit Suisse (įkurtas 1856) ir Raiffeisen Schweiz (įkurtas 1899, būstinė Sankt Gallene, vienija 390 nedidelių kooperatinių bankų). Šveicarijos piniginis vienetas – Šveicarijos frankas, lygus 100 santimų, įvestas 1850 vietoj Šveicarijos kantonų savarankiškų pinigų. Vertybinių popierių biržos: SIX Swiss Exchange (įkurta 1995 susijungus Bazelio, Ciuricho ir Ženevos biržoms, dabartinis pavadinimas nuo 2008, būstinė Ciuriche) ir Berne eXchange (įkurta 1880, dabartinis pavadinimas nuo 2002, būstinė Berne).
Užsienio prekyba
Šveicarijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2011)
Užsienio prekybos balansas teigiamas. 2012 eksportuota prekių už 298,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota – už 289,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Eksportuojama mašinos ir įrenginiai, chemijos ir farmacijos pramonės produkcija, laikrodžiai ir kiti tikslieji prietaisai, metalų gaminiai, bižuterija, šilkiniai audiniai, siuvinėti tekstilės gaminiai, elektroniniai įrenginiai, maisto produktai (sūriai, šokoladas). Importuojama daugiausia mašinos, transporto priemonės, chemijos pramonės gaminiai, kuras, mineralinės žaliavos, siuvimo pramonės produkcija, juvelyriniai akmenys.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2012 eksportavo į Šveicariją prekių už 165,8 mln. litų, importavo iš Šveicarijos – už 323,3 mln. litų. Šveicarijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2011 sudarė 799,9 mln. litų.
2019 prekybos apyvarta tarp Šveicarijos ir Lietuvos sudarė 225,25 mln. eurų. Lietuva į Šveicariją eksportavo prekių už 153,5 mln. eurų (daugiausia medieną, medienos dirbinius, medžio anglis, baldus, patalynės reikmenis, čiužinius), importavo iš Šveicarijos prekių už 71,75 mln. eurų (daugiausia farmacijos produktus, katilus, mašinas ir mechaninius įrenginius). Šveicarijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2019 sudarė 476,68 mln. eurų.
Šveicarijos BVP struktūra (2012)
2271
-Šveicarijos pramonė; -Šveicarijos žemės ūkis; -turizmas Šveicarijoje; -Šveicarijos transportas; -Šveicarijos bankai; -Šveicarijos užsienio prekyba; -Šveicarijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Šveicarijos konstitucinė santvarka
Šveicarijos partijos ir profsąjungos
Šveicarijos ginkluotosios pajėgos