Šventoji nuo Lajų tako

Šventóji, upė Lietuvos rytuose ir vidurinėje dalyje; didžiausias Neries intakas (dešinysis). Ilgis 242 km, baseino plotas 6889 km2 (iš jų 88,1 km2 Latvijoje). Išteka iš Dūkšto ežero. Teka per Luodžio, Luodykščio, Asavo, Asavėlio, Ūparto ežerus, Antalieptės tvenkinį, Sartų, Rašų, Limino, Paščio ežerus. Nuo ištakos teka į šiaurės vakarus Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybių teritorija, nuo Sartų ežero pasuka į pietvakarius, upe eina Zarasų rajono ir Rokiškio rajono savivaldybių riba, toliau teka Utenos, Anykščių, Ukmergės, Jonavos rajonų savivaldybių teritorijomis. Įteka į Nerį 44,5 km nuo jos žiočių, 4 km į šiaurės rytus nuo Jonavos. Didžiausi intakai: Alauša, Vyžuona, Aknysta, Anykšta, Virinta, Siesartis, Širvinta (kairieji), Nasvė, Jara, Pelyša, Mūšia, Armona (dešinieji). Prie Šventosios įsikūrę Užpaliai, Anykščiai, Kavarskas, Ukmergė.

Slėnis išryškėja upei pratekėjus ežerus. Slėnio plotis vidurupyje 400–900 m, žemupyje apie 1 km. Vagos plotis iki Luodžio ežero mažiau kaip 5 m, tarp Luodžio ir Paščio ežerų – 10–30 m, nuo Paščio ežero iki Virintos žiočių –20–50 m, toliau 40–70 metrų. Gylis nuo ištakos iki Paščio ežero – 0,4–1,7 m, toliau iki žiočių – 1,0–2,7 metro. Vidutinis nuolydis 0,49 m/km. Šventosios baseinas ištįsęs iš šiaurės rytų į pietvakarius, asimetriškas. Baseino siauresniąją (dešiniąją) dalį apima Vidurio Lietuvos žemumos pakraštys, platesniąją (kairiąją) – Baltijos aukštumos. 13 % baseino ploto užima miškai, 9 % – pelkės, 3 % – ežerai. Upės maitinimas mišrus: požeminis vanduo sudaro trečdalį bendro nuotėkio, kitą dalį – lietaus ir sniego tirpsmo vandenys. Ežerai išlygina nuotėkį, todėl Šventoji net ir vasarą yra vandeninga. Aukštupyje (ties Antaliepte) pavasarį nuteka 27 %, vasarą 29 %, rudenį ir žiemą 44 %, žemupyje (ties Baltromiške) – atitinkamai 35 %, 23 % ir 42 % viso metinio vandens kiekio. Debitas ties Antaliepte (205 km nuo žiočių): vidutinis 4,09, maksimalus 38,6 m3/s; ties Anykščiais (86 km): vidutinis 26,5, maksimalus 423 m3/s; ties Ukmerge (40 km): vidutinis 39,7, maksimalus 594 m3/s; žiotyse vidutinis 51,0 m3/s. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė aukštupyje: vidutinė 0,9, didžiausia 1,0 m, žemupyje: vidutinė 3,2, didžiausia 5,3 metro.

Šventosios aukštupys priklauso Gražutės regioniniam parkui ir Sartų regioniniam parkui. Upės ruožas nuo Jaros žiočių iki Pelyšos žiočių – Šventosios draustinis (kraštovaizdžio). Nuo Andrioniškio iki Kavarsko Šventoji teka Anykščių regioninio parko teritorija. Į pietvakarius nuo Ukmergės, tarp Galbos ir Armonos žiočių, Šventosios slėnio su atodangomis ruožas – Armonos draustinis (geologinis). Tvenkiniai: Antalieptės tvenkinys (211 km nuo žiočių, plotas 1572 ha), Anykščių (87 km, 23 ha), Kavarsko (69 km, 78 ha).

1039