Macu salos pakrantė
Taivãno gamtà
Krantai
Kranto linijos ilgis 1566,3 kilometrų. Vakaruose pakrantės lygios, plokščios, rytuose akmenuotos, yra mažų salų, vietomis koralų rifų.
Reljefas
Apie 67 % Taivano teritorijos užima kalnai ir aukštumos. Rytinėje ir vidurinėje dalyje ištįsę Taivano kalnai (aukščiausia viršūnė – Jušano kalnas, 3952 m). Šiaurėje plyti Datunšano vulkaninai kalnai, yra užgesusių ugnikalnių. Vakaruose – pakrantės lyguma. Dažni žemės drebėjimai.
Klimatas
Klimatas musoninis subekvatorinis. Aukščiausia sausio mėnesio temperatūra pakrantės lygumoje 20–22 °C, žemiausia – 15–20 °C, kalnuose 12–16 °C. Aukščiausia liepos temperatūra lygumoje 30–32 °C (kartais 37–39 °C), žemiausia 22–25 °C, kalnuose 22–28 °C. Per metus lygumoje iškrinta 1500–2000 mm kritulių, kalnuose – nuo 1000 mm vakariniuose šlaituose iki 5000 mm rytiniuose šlaituose. Žiemą vyrauja šiaurės ir šiaurės rytų vėjai, vasarą – pietų ir pietryčių. Liepos–rugsėjo mėnesiais dažni taifūnai (daugiausia Taivano rytinėje dalyje).
Vidaus vandenys
Daug trumpų, vandeningų upių; ilgiausia – Džuošui (187 km). Didžiausi Čengčingo, Lungluano ežerai; daug tvenkinių.
Dirvožemiai
Lygumoje dirvožemiai – šlynžemiai, kalnų papėdėse ir kalnuose iki 2000 m aukščio – rūgštžemiai, geležaliumžemiai, rudžemiai.
Augalija
Apie 58 % Taivano teritorijos užima miškai. Kalnų šlaitai daugiausia apaugę bambukais, kokosais, lianomis, 600–1800 m aukštyje auga ąžuolai, guobos, bukai ir kiti lapuočiai, visžaliai augalai, aukščiau – spygliuočių miškai, kadagiai, rododendrai, kalnų pievos. Pakrantėse yra mangrovių.
Gyvūnija
Veisiasi leopardai, juodieji lokiai, panteros, bengalinės katės, peri fazanai, strazdai, šarkos, zylės.
Aplinkos apsauga
6 nacionaliniai parkai (didžiausias – Jušano), 19 rezervatų.
2271