Vasãrio 16 Ãktas, Nepriklausomýbės Ãktas, 1918 02 16 Lietuvos Tarybos aktas, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybė. Priimtas remiantis tautų apsisprendimo teise, lietuvių tautos valia ir Lietuvių konferencijos nutarimu. Vasario 16 Aktas nustatė, kad valstybė bus demokratinė, jos sostinė – Vilnius. Numatė, kad valstybės santvarką nustatys Steigiamasis Seimas. Vasario 16 Aktu buvo kreiptasi į Rusiją ir Vokietiją, kitas valstybes, jas informuojant apie Lietuvos valstybės atkūrimą ir bet kokių buvusių valstybinių ryšių nutraukimą. Vasario 16 Aktas buvo įteiktas Vokietijos okupacinės valdžios atstovams Lietuvoje, perduotas Vokietijos valdžios institucijoms (dokumentus lietuvių ir vokiečių kalbomis 2017 03 29 profesorius L. Mažylis rado Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve Berlyne). Į tarptautinį gyvenimą Aktas įtrauktas 1918 02 20, kai buvo perskaitytas Vokietijos Reichstage.
Vasario 16 Akto nuorašo, perduoto Vokietijos institucijoms, faksimilė (Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos Politinis archyvas)
Lietuvos Taryba 1917. Stovi iš kairės: K. Bizauskas, J. Vailokaitis, D. Malinauskas, kunigas V. Mironas, M. Biržiška, kunigas A. Petrulis, S. Banaitis, P. Klimas, A. Stulginskis, J. Šernas, P. Dovydaitis. Sėdi iš kairės: J. Vileišis, J. Šaulys, kunigas Justinas Staugaitis, S. Narutavičius, J. Basanavičius, A. Smetona, kunigas K. S. Šaulys, S. Kairys, J. Smilgevičius (Lietuvos nacionalinis muziejus)
19 a. pabaigoje susidarius moderniai lietuvių tautai, susiformavo ir supratimas, kad geriausias gyvenimo sąlygas tautai sudaro sava valstybė. Lietuvai autonomijos, t. y. žemesnės valstybingumo formos, buvo reikalauta 1905 12 05 Didžiojo Vilniaus Seimo priimtoje rezoliucijoje. 1914 Lietuvoje susikūrusi Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti tapo lietuvių politikos centru (jam priklausė dauguma politinių partijų atstovų), rūpinosi krašto gyventojais, mokslo, kultūros reikalais, jos nariai įgavo vadovavimo patirties. Prasidėjęs I pasaulinis karas, Vokietijos okupacija lietuviams suteikė valstybingumo atkūrimo viltį. 1916 02 12–14 Berno lietuvių konferencijoje (Berno lietuvių konferencijos) pirmą kartą buvo iškeltas Lietuvos nepriklausomybės reikalavimas. 1917 09 18–22 Vilniuje vykusioje Lietuvių konferencijoje buvo priimta rezoliucija apie nepriklausomą valstybę, išrinkta Lietuvos Taryba, kuri iš esmės ruošė valstybingumo atkūrimą. 1917 12 11 Tarybos padarytas pareiškimas skelbė Nepriklausomos Lietuvos atkūrimą, bet numatė ir tvirtus ryšius su Vokietija 1918 01 26 S. Kairys pasiūlė Lietuvos Tarybai skelbti Nepriklausomos Lietuvos atkūrimą be ryšių su Vokietija, bet jos dauguma šį siūlymą atmetė (dėl to M. Biržiška, S. Kairys, S. Narutavičius, J. Vileišis pasitraukė iš Tarybos).
Tarybos skilimas niekam nebuvo naudingas, todėl priimtinos teksto formuluotės ieškojo ir Tarybos dauguma, ir jos oponentai. Pasitraukusiesiems sugrįžus, o A. Smetonai pasitraukus iš Lietuvos Tarybos pirmininko posto 1918 02 15 vykusiame Tarybos posėdyje tekstas buvo galutinai suderintas, nutarta jį skelbti kitą dieną.
Vasario 16 Aktas buvo pasirašytas Vilniuje, vadinamajame Štralio name (Didžioji g. 30, dabar Pilies gatvė 26, Signatarų namai), Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti patalpose. Lietuvos Tarybos posėdžiui pirmininkaujančio J. Basanavičiaus perskaitytas Aktas buvo priimtas vienbalsiai. Jį pasirašė: J. Basanavičius, S. Banaitis, M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, D. Malinauskas, V. Mironas, S. Narutavičius, A. Petrulis, K. S. Šaulys, J. Šaulys, J. Šernas, A. Smetona, J. Smilgevičius, Justinas Staugaitis, A. Stulginskis, J. Vailokaitis ir J. Vileišis.
Iš Vasario 16 Akto signatarų atsiminimų žinoma, kad buvo pasirašyti du lygiaverčiai egzemplioriai: vieną jų saugojo J. Basanavičius, antrasis panaudotas darant jo faksimiles, kai 1928 02 16 buvo minimas Vasario 16 Akto dešimtmetis, t. p. 1933 spausdinant A. Šapokos redaguotą Lietuvos istoriją. Iki SSRS okupacijos pradžios 1940 06 15 jis buvo saugomas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyve; šių Aktų egzempliorių likimas nežinomas. Dėl Vokietijos okupacinės valdžios cenzūros Vasario 16 Aktas buvo išspausdintas Lietuvos Aide nelegaliai (išplatinta keli šimtai egzempliorių). Be to, jo tekstas, pavadintas Nutarimu, buvo platinamas kaip atsišaukimas, paskelbtas Vokietijoje, laikraščiuose Vossische Zeitung ir Tägliche Rundschau. Vokietijos kancleris G. von Hertlingas pranešė, kad Vokietijos vyriausybė negali sutikti su Lietuvos nepriklausomybe.
Vasario 16 Akto faksimilė
Prasidėjo kova dėl Nepriklausomybės Akto įgyvendinimo, paskelbtos valstybės kūrimo. Lietuvos Tarybos paskelbtą nepriklausomybę palaikė krašto gyventojai, Taryba gavo sveikinimų, laiškų, padėkų iš įvairių draugijų, organizacijų, pavienių asmenų (pvz., Vydūno).
Vasario 16 Akto įgyvendinimą lėmė palanki tarptautinė padėtis – Rusijos imperijos suirimas, aiškėjantis Vokietijos pralaimėjimas kare, tautų teisės į valstybingumą visuotinis pripažinimas. 1918 rudenį Vokietijai pralaimėjus I pasaulinį karą, 10 05 Reichstagas pripažino tautų apsisprendimo teisę ir 10 20 Lietuvai buvo leista sudaryti vyriausybę, pereita nuo nepriklausomybės deklaravimo prie jos įgyvendinimo. 1920 05 Steigiamasis Seimas nustatė valstybės valdymo formą (demokratinė respublika). Vasario 16 Aktu remiasi Kovo 11 Aktas.
1919–40 Nepriklausomybės Akto priėmimo diena minėta kaip valstybinė šventė, tradicija tapo ją pažymėti reikšmingu Lietuvai įvykiu. 1921 buvo atidarytas Karo muziejus, 1922 Steigiamasis Seimas paskelbė įstatymą apie Lietuvos universiteto atidarymą, 1930 pradėti švęsti Vytauto Didžiojo metai. Vasario 16 Aktas tapo tautos valstybingumo, jo tęstinumo ir vienybės simboliu. Okupacijų metais vasario šešioliktoji toliau švęsta išeivijoje, Lietuvoje minėta slapta, tą dieną nelegaliai keltos Lietuvos vėliavos. 1989 02 16 Kaune sušauktoje Sąjūdžio Seimo sesijoje priimtoje deklaracijoje nurodytas Nepriklausomos Lietuvos siekis, atidengtas atstatytas paminklas Laisvė (skulptorius J. Zikaras).
Vasario šešioliktosios 33 metinių minėjimo Rio de Žaneire kvietimas ir programa (1951; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta, kad vasario šešioliktoji yra Lietuvos valstybės atkūrimo diena. 2012 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2018 paskelbti Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio metais.
1
Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovai (iš kairės prezidentai V. Adamkus, D. Grybauskaitė, iš dešinės – Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis su žmona G. Landsbergiene) prie Vokietijos paskolinto Vasario 16 Akto originalo (2018 01 17, Vilnius)
341
Lietuvos nepriklausomybės aktas