Parun Vesna (Vesna Pãrun) 1922 04 10Zlarino sala (prie Šibeniko) 2010 10 25Stubičke Toplice (prie Zagrebo), kroatų rašytoja. Viena žymiausių šiuolaikinės kroatų poezijos kūrėjų. Kroatijos mokslo ir meno akademijos narė (1986). 1940 įstojo į Zagrebo universitetą studijuoti romanų filologijos, studijas nutraukė dėl II pasaulinio karo, po jo studijavo filosofiją (dėl ligos nebaigė). 1962–67 gyveno Bulgarijoje, vėliau Zagrebe, nuo 2000 gyveno Stubičke Toplicėje. V. Parun debiutavo eilėraščių rinkiniu Aušros ir sūkuriai (Zore i vihori 1947), jame jaunystės gyvybingumo, meilės, gamtos motyvai priešpriešinami karui, mirčiai ir kančiai. Eilėraščių rinkiniuose Juodasis alyvmedis (Crna maslina 1955), Vergystė (Ropstvo 1957), Leisk man pailsėti (Pusti da otpočinem 1958), Tu ir niekada (Ti i nikad 1959) vyrauja meilės tema. Poezijos rinkinių Ūdroms ištikima (Vidrama vjerna 1957), Jūrai grąžintas koralas (Koralj vraćen moru 1959), Trakijos vėjas (Vjetar Trakije 1964) dauguma eilėraščių laikomi savitais himnais jūrai. Gyvenimo tragizmo suvokimas atsiskleidžia liūdesio ir rezignacijos kupiname eilėraščių rinkinyje Apkerėtas lietus (Ukleti dažd 1969), filosofinė pasaulėjauta ryšku eilėraščių rinkinyje Būgnai vietoj širdies (Bubnjevi umjesto srca 2003). Sukūrė laisvųjų eilių, sonetų (rinkiniai Šimtas sonetų / Sto soneta 1972, Švininis balandis / Olovni golub 1975, Ašaros keliauja / Suze putuju 2002), eilėraščių proza (rinkinys Kalkė miestas / Indigo grad 1990). Poezijos pagrindinės temos – meilė ir gamta, kuriama elegiška, nostalgiška nuotaika, gausu filosofinių apmąstymų. Parašė eiliuotų pasakėčių (rinkiniai Apokaliptinės pasakėčios / Apokaliptičke basne 1976, Salto mortale 1981, Vaikštantis trikojis / Tronožac koji hoda 1993, Už mirtį stipresnis juokas / Smijeh od smrti jači 1997, Pelyno pasakėčios / Pelin basne 1998, Džokas ir Džokonda / Đoko i Đokonda 2002), jose visuomenės realijos vaizduojamos su istorinio, politinio turinio aliuzijomis, būdinga humoras, ironija, satyra, groteskas. Sukūrė dramų (keletas jų pastatytos), eiliuotų kūrinių vaikams, jų pagrindiniai personažai – augalai ir gyvūnai, būdinga humoras. Parašė feljetonų, pasakėčių ir satyrų knygą Po vyrišku skėčiu (Pod muškim kišobranom 1987), meditacijų apie kančią, meilę ir poeziją knygą Liudytojų kraujas (Krv svjedoka 1988), satyrų, epigramų ir aforizmų rinkinius Politinė Šv. Valentino diena (Političko Valentinovo), Mirtina nuodėmė (Grijeh smrtni, abu 2000), autobiografinę knygą Naktis kiaulystėms: Mano gyvenimas 40-yje maišų (Noć za pakost: Moj život u 40 vreća 2001), esė rinkinį Nebaigta mozaika (Nedovršeni mozaik 1999).

2613