Viktor Orbán

Orbán Viktor (Viktoras Òrbanas) 1963 05 31Székesfehérvár (į pietvakarius nuo Budapešto), Vengrijos valstybės veikėjas.

Išsilavinimas

1987 baigė teisės studijas Budapešto universitete, 1988–89 Oksforde studijavo politinę filosofiją.

Politinė veikla

1988 su kitais įkūrė Jaunųjų demokratų sąjungą Fidesz (nuo 1995 Fidesz–Vengrijos piliečių partija, nuo 2003 Fidesz–Vengrijos piliečių sąjunga); jam vadovaujant (nuo 1993, su pertrauka 2000–03) ši partija nutolo nuo liberalizmo ir perėmė konservatyvias krikščionių demokratų idėjas.

Visuomenei V. Orbánas tapo žinomas 1989 pasakęs kalbą per I. Nagy’o perlaidojimo ceremoniją (reikalavo laisvų rinkimų ir išvesti SSRS kariuomenę iš Vengrijos). Nuo 1990 parlamento narys. 2002–10 parlamento opozicijos lyderis. 2002–12 Europos liaudies partijos (European People’s Party) pirmininko pavaduotojas.

Vyriausybės vadovas

1998–2002 ministras pirmininkas. Valdant šiai V. Orbáno vyriausybei Vengrija 1999 tapo NATO nare, toliau derėjosi dėl narystės Europos Sąjungoje, glaudžiai bendradarbiavo su vadinamosios Vyšegrado grupės valstybėmis (su Slovakija santykiai atšalo kilus ginčui dėl vengrų tautinės mažumos Slovakijoje teisių). Vidaus politikoje buvo remiamas smulkusis ir vidutinis verslas, sumažėjo infliacija ir nedarbas, didėjo atlyginimai ir biudžeto deficitas.

Nuo 2010 04 vėl ministras pirmininkas (2014 ir 2018 jo partija vėl laimėjo rinkimus). Daugiausia dėmesio skiria nacionalinio suverenumo (kai kurie jo vyriausybės inicijuoti įstatymai prieštarauja Europos Sąjungos teisei, Vengrija aktyviai prieštaravo jai priskirtai pabėgėlių priėmimo kvotai) ir tradicinių krikščioniškų vertybių stiprinimui. Oponentų kaltinamas autoritariškumu ir demokratijos principų pažeidinėjimu: Europoje prasidėjus Covid‑19 pandemijai Vengrijos parlamentas 2020 03 30 suteikė V. Orbáno vyriausybei teisę neribotam laikui pratęsti nepaprastąją padėtį ir su ja susijusius įgaliojimus (06 16 nepaprastoji padėtis atšaukta).

Apdovanojimai

Trumano‑Reagano laisvės medalis (2002).