Viktor Orbán

Orbán Viktor (Viktoras Òrbanas) 1963 05 31Székesfehérvár (į pietvakarius nuo Budapešto), Vengrijos valstybės veikėjas. 1987 baigė teisės studijas Budapešto universitete, 1988–89 Oksforde studijavo politinę filosofiją. 1988 su kitais įkūrė Jaunųjų demokratų sąjungą Fidesz (nuo 1995 Fidesz–Vengrijos piliečių partija, nuo 2003 Fidesz–Vengrijos piliečių sąjunga); jam vadovaujant (nuo 1993, su pertrauka 2000–03) ši partija nutolo nuo liberalizmo ir perėmė konservatyvias krikščionių demokratų idėjas. Visuomenei V. Obránas tapo žinomas 1989 pasakęs kalbą per I. Nagy’o perlaidojimo ceremoniją (reikalavo laisvų rinkimų ir išvesti SSRS kariuomenę iš Vengrijos). Nuo 1990 parlamento narys. 1998–2002 ministras pirmininkas. Valdant V. Orbáno vyriausybei Vengrija 1999 tapo NATO nare, toliau derėjosi dėl narystės Europos Sąjungoje, glaudžiai bendradarbiavo su vadinamosios Vyšegrado grupės valstybėmis (su Slovakija santykiai atšalo kilus ginčui dėl vengrų tautinės mažumos Slovakijoje teisių). Vidaus politikoje buvo remiamas smulkusis ir vidutinis verslas, sumažėjo infliacija ir nedarbas, didėjo atlyginimai ir biudžeto deficitas. 2002–10 parlamento opozicijos lyderis. Nuo 2002 Europos liaudies partijos (European People’s Party) pirmininko pavaduotojas. Nuo 2010 04 vėl ministras pirmininkas (2018 04 jo partija vėl laimėjo rinkimus). Nuo 21 a. 2 dešimtmečio V. Orbáno vyriausybės politikoje būdingas tam tikras antieuropietiškumas. Opozicijos kaltinamas autoritariškumu ir radikalumu.