Vlniaus astrofotomètrinė sistemà, vidutinio pločio (apie 20 nm) spektro juostų septynių spalvų sistema, žymima raidėmis U, P, X, Y, Z, V, S (vidutinių bangų ilgiai 345, 374, 405, 466, 516, 544, 656 nm). Vilniaus astrofotometrinė sistema leidžia nustatyti žvaigždės spektrinę klasę (arba paviršiaus temperatūrą), šviesio klasę (arba absoliutųjį ryškį), tarpžvaigždinę ekstinkciją žvaigždės kryptimi, aptikti emisijos linijų buvimą spektre, kartais ir žvaigždės dvinariškumą. Žvaigždžių spindesys matuojamas teleskopais pro 7 šviesos filtrus fotoelektriniais metodais, dažniausiai skaitmeniniais CCD imtuvais. Vilniaus astrofotometrinė sistema taikoma pasirinktiems Galaktikos sklypams, žvaigždžių spiečiams ir asociacijoms, žvaigždėdaros rajonams tirti. Vilniaus astrofotometrinė sistema naudota Galaktikos tyrimams Molėtų, Krymo (Ukraina; 2014 aneksuotas Rusijos), Maidanako (Uzbekija), San Pedro (Meksika), El Leoncito (Argentina) ir kitose observatorijose. Iki 2017 Vilniaus astrofotometrine sistema išmatuota daugiau kaip 30 000 žvaigždžių. Vilniaus astrofotometrinę sistemą 1965 sukūrė V. Straižys ir K. Zdanavičius.

3103