Vlniaus miẽsto teãtras. Vilniaus miesto teatrą 1785 įkūrė lenkų aktorius, dainininkas (bosas), dramaturgas, režisierius W. Bogusławskis (iki 1790 ir vadovavo). 1785–96 teatras veikė buvusiuose Oskierkų rūmuose (Klaipėdos ir Vilniaus gatvių sankryžoje), 1796–1845 Radvilų rūmuose Vilniaus gatvėje (dar vadintas Każyńskio, arba Didžiuoju, teatru, dabar Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus), 1810–11, 1833–45 (su pertraukomis) ir 1845–1914 Vilniaus rotušėje. Iki 1845 jame vaidinta lenkų, nuo 1845 lenkų ir rusų, nuo 1864 rusų kalba (tam tikrais laikotarpiais – vokiečių, italų kalbomis).

Pirmojoje trupėje, be kelių su W. Bogusławskiu iš Varšuvos atvykusių teatro aktorių, vaidino ir buvę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų teatrų aktoriai, dainininkai, orkestrą sudarė Vilniaus katedros ir didikų buvusių kapelų muzikantai. Repertuare buvo Molière’o Skapeno klastos (perdirbta), P.‑A. de Beaumarchais Figaro vedybos (1786), dėl Šviečiamojo amžiaus veikėjų įtakos – daug italų opera buffa ir prancūzų komiškųjų operų (N. Piccini, G. Paisiello, D. Cimarosos, E. R. Duni). 1816 W. Bogusławskis gastroliavo Vilniuje.

Įvairiais Vilniaus miesto teatro gyvavimo laikotarpiais jam vadovavo D. Morawskis, vilnietė aktorė M. Morawska (M. Korwel-Morawska), M. Każyńskis, W. C. A. von Schmidkoffas, vilnietis J. Surewiczius, H. Abramowiczius, K. Szlagieris, A. Voronkovas, A. Kartavovas, K. Nezlobinas, V. Nikulinas ir kiti. Teatre dirbo vilniečiai aktoriai J. Rogowskis, J. Szymkajło, I. Górska, M. Morawska (M. Korwel-Morawska), K. Skibińskis, D. Każyńskis, B. Gregorowicz, J. Surewiczius, dainininkai B. Pocewicz-Meyer, M. Michailovas, J. Vinogradovas, teatro orkestro dirigentai W. Każyńskis, smuikininkas kėdainietis W. (V.) Ebannas, Vilniuje arba Lietuvos provincijoje gimę choristai, orkestro muzikantai. Scenografiją kūrė A. Smuglevičius, J. H. Głowackis, J. Rustemas, A. Žametas ir kiti. 19 a. pradžioje repertuarą sudarė F. Schillerio, G. E. Lessingo, W. Shakespeare’o kūriniai, W. A. Mozarto opera Užburtoji fleita. Vilniaus miesto teatro trupė gastroliavo Sankt Peterburge (1806), Gardine, Kaune, Rygoje, Liepojoje. Teatrinį ir muzikinį gyvenimą Vilniuje aktyvino gydytojas ir meno mecenatas J. Frankas ir jo žmona, dainininkė, J. Haydno mokinė, Chr. Gerhardi. 1810 J. Frankas su kunigaikščiu Mykolu Kleopu Oginskiu kūrė Lietuvių nacionalinio teatro projektą, bet jis liko neįgyvendintas.

19 a. 2–3 dešimtmetyje romantizmo plėtrą Lietuvoje žymėjo statomos A. Fredro, Th. Körnerio, F. Grillparzerio dramos, G. Rossini, C. M. von Weberio operos. 1820–21, 1823(?), 1824 Vilniaus miesto teatre vaidino J. H. Heckerto vadovaujama vokiečių artistų trupė iš Klaipėdos: rodyta W. A. Mozarto Tito gailestingumas, Belmontas ir Konstancija, G. Rossini Tankredas, H. Cuno tragedijos bei plastikos ir mimikos spektakliai. Dėl romantikų įtakos teatre pagausėjo lietuviškos tematikos veikalų (vilniečių F. Żylińskio melodrama Vytautas, didysis Lietuvos kunigaikštis, K. Nowińskio perdirbta J. Franul von Weissenthurn melodrama Lietuvių ištikimybė ir drąsa). Šio laikotarpio Vilniaus miesto teatro scenoje rodyti kūriniai turėjo sąsajų su A. Mickevičiaus kūryba.

1835–44 Vilniaus miesto teatre dirbo vokiečių dainininkas W. C. A. von Schmidkoffas (nuo 1837 vadovas), jis sujungė vokiečių aktorių ir vilniečių trupes. Šio laikotarpio repertuarą sudarė operos (V. Bellini Norma, C. M. von Weberio Laisvasis šaulys) ir dramos (A. Dumas tėvo, V. Hugo). Teatras gastroliavo aplinkiniuose miestuose, nuo 1845 kasmet – Kaune. 1838–39 teatre dirbo Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose vėliau išgarsėjęs aktorius B. Dawisonas. 1836 ir 1839–58 gyvendamas Vilniuje teatrui kūrė lenkų kompozitorius S. Moniuszko (opera Halka, vienveiksmės operos, muzika dramos spektakliams), jis dirbo ir teatro orkestro dirigentu.

19 a. 6 dešimtmetyje Vilniaus miesto teatre vaidinta W. Shakespeare’o Otelas, Užsispyrėlės sutramdymas, Hamletas, A. Dumas tėvo Henrikas III ir jo dvaras, Tereza, G. Sand Klaudija, E. Scribe’o Adrienne Lecouvreur, A. de Musset Nereikia pažadų (Žalios pirštinaitės, vertė J. Korzeniowskis), Vilniuje gyvenusio poeto V. Sirokomlės visi 6 teatrui parašyti kūriniai, G. Donizetti, G. Verdi, F. von Flotowo operos.

Nuo 1864 Vilniaus miesto teatre įtvirtinus rusų kalbą jame vaidino Sankt Peterburgo Imperatoriškųjų teatrų artistas P. Vasiljevas su žmona, Aleksandros teatro artiste M. Vasiljeva. Repertuarą sudarė A. Ostrovskio, N. Gogolio, I. Turgenevo pjesės. Vadovaujant A. Voronkovui rodytos teatrui pritaikytos F. Dostojevskio romano Nusikaltimas ir bausmė (1885) ištraukos. 1887–91 A. Kartavovo operos trupėje dainavo S. Brykinas, A. Liarovas, I. Alinskis, S. Tamarova, M. Lubkovskaja ir kiti. Orkestrui dirigavo V. Sukas. Pastatyta G. Bizet Karmen ir Perlų žvejai, G. Verdi Trubadūras, Traviata, Aida, Otelas, G. Rossini Sevilijos kirpėjas, Ch. Gounod Faustas, G. Meyerbeero Hugenotai, A. Ponchielli Džokonda, P. Čaikovskio Mazepa, A. Rubinšteino Makabėjus ir kitos operos. Dramos trupėje vaidinę Sankt Peterburgo ir Maskvos Imperatoriškųjų teatrų aktoriai M. Dalskis, M. Sablina-Dolskaja, A. Melnikova-Samoilova, G. Galickis, V. Nikulinas, A. Agariovas ir kiti sukūrė raiškius vaidmenis klasikinės dramaturgijos ir to meto rašytojų (E. Scribe’o, A. Dumas tėvo, A. Južino, M. Čaikovskio) kūriniuose. Reikšmingi buvo M. Lermontovo Maskarado ir A. Čechovo Ivanovo pjesių pastatymai.

1894–1900 teatrui vadovaujant K. Nezlobinui, trupėje vaidino M. Strelskis, K. Bravičius, V. Neronovas, N. Tiraspolskaja, P. Samoilovas, V. Komissarževskaja (1894–96). Repertuarą sudarė rusų (A. Tolstojaus trilogija Ivano Rūsčiojo mirtis, Caras Fiodoras ir Caras Borisas, Idiotas, pagal F. Dostojevskį, scenai pritaikė V. Krylovas, A. Čechovo Dėdė Vania ir Žuvėdra, daug A. Ostrovskio pjesių) ir Vakarų Europos (Molière’o, W. Shakespeare’o, H. Sudermanno, H. Ibseno, É. Zola, Lope de Vegos, G. Hauptmanno) rašytojų veikalai. 20 a. pradžioje vaidinta A. Čechovo (Trys seserys, Vyšnių sodas) pjesės. Panaikinus lietuvių kalbos draudimą Vilniaus miesto teatro scenoje vaidino ir lietuviai – mėgėjų būrelių vaidintojai, kurių dalis vėliau tapo lietuvių tautinio profesionaliojo teatro kūrėjais. 1914 teatro veikla nutrūko.

19 a. nereguliarūs teatro vaidinimai vyko ir Kaune. Nuo 1861 Kauno teatras priimtas Vilniaus miesto teatro žinion. 1892 Kaune pastatytas miesto teatras (dabar Kauno muzikinis teatras), kuriame vaidinti spektakliai rusų kalba.

L: V. Maknys Lietuvių teatro raidos bruožai t. 1 Vilnius 1972; V. Bakutytė Vilniaus miesto teatras: egzistencinių pokyčių keliu 1785–1915 Vilnius 2011; M. Rulikowski Teatr polski na Litwie: 1784–1906 Wilno 1907; A. Miller Teatr polski i muzyka na Litwie jako strażnice kultury Zachodu: 1745–1865 Wilno 1936; M. Alexandrowiczowa Dzieje teatru wileńskiego / Wilno i ziemia wileńska t. 2 Wilno 1937.

24