Visaginas

Vsaginas, 1977–92 Sniẽčkus, miestas Lietuvos rytuose, Utenos apskrityje, į šiaurės rytus nuo Ignalinos, prie Visagino ežero, netoli Latvijos ir Baltarusijos sienų; savivaldybės, katalikų ir stačiatikių parapijų centras. 18 024 gyventojai (2020). Pro miestą eina Vilniaus–Daugpilio (Latvija) geležinkelis; geležinkelio stotis. Plentai į Turmantą, Dūkštą. Siuvimo (bendrovė Visatex), statybos (Ovdija, Visagino tiekimas ir statyba) ir kitos įmonės.

Visagino herbas

Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia (pastatyta 1998), koplyčia (1989), 2 stačiatikių cerkvės. 2 pašto skyriai, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, 2 gimnazijos, 3 pagrindinės, menų, akrobatikos sporto, užsienio kalbų mokyklos, 6 vaikų lopšeliai-darželiai, kultūros, valstybinės kalbos, sporto, technologijos ir verslo profesinio mokymo, pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai, turizmo vystymo ir kiti centrai, kūrybos namai, biblioteka. Turizmas. Akvariumų salonas (įkurtas 2000), etnografijos ir gimnazijos istorijos muziejus (Verdenės gimnazijoje). Mieste vyksta muzikos Visagino country, monospektaklių Visagino atspindys tarptautiniai festivaliai.

Visaginas

Istorija

Nuo 1975 kūrėsi kaip Ignalinos atominės elektrinės statytojų, vėliau darbuotojų gyvenvietė. 1977 tapo miesto tipo gyvenviete, 1977–92 vadinta Sniečkumi. 1995 gavo miesto teises. 1996 patvirtintas Visagino herbas. 1979 buvo 6212, 1989 – 32 438, 2001 – 29 554, 2011 – 22 091 gyventojas.