Vladas Paulauskas (1930, fotografas J. Paura)

Pauláuskas Vladas 1886 05 25Kaunas 1960 08 30Romainiai (Kauno dalis), lietuvių kompozitorius, vargonininkas, dirigentas, režisierius, pedagogas, kultūros veikėjas. Nuo 1894 giedojo ir mokėsi muzikos rašto Kauno katedros J. Naujalio chore, muzikos teorijos, dirigavimo ir vargonavimo – pas J. Naujalį ir V. Nacevičių vargonininkų ir dirigentų kursuose, I pasaulinio karo metais kompozicijos – pas F. Krüllį, orkestrinio dirigavimo ir orkestruotės – pas vokiečių karinio orkestro kapelmeisterį von Holzą. 1926 eksternu baigė Klaipėdos muzikos mokyklą ir įgijo muzikos ir dainavimo mokytojo cenzą. Nuo 1905 Naumiestyje, Plateliuose vadovavo bažnytiniam ir pasaulietiniam chorams, rengė koncertus, lietuviškuosius vakarus. 1913–46 gyveno Panevėžyje. Vargonininkavo Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, mokytojavo, įkūrė ir vadovavo Panevėžio šaulių sąjungos mišriam chorui, pučiamųjų orkestrams. 1915 su kitais įkūrė mieste pirmąją lietuvių gimnaziją, 1918 – Panevėžio muzikos mokyklą.

Su Aido draugijos choru ir vaidintojais pastatė operečių, tarp jų – M. Petrausko Adomas ir Ieva, Consilium facultatis (abi 1915). 1924 I Lietuvos dainų šventės jungtinio choro dirigentas. 1924, 1928, 1930, 1937, 1938, 1943 Panevėžio dainų švenčių dirigentas, vienas rengėjų. 1946 nuteistas už lietuvišką veiklą iki 1956 kalėjo sovietų lageriuose Mordovijoje. 1956–58 vargonininkavo, vadovavo bažnytiniam ir pasaulietiniam chorams Kuktiškėse, 1958–60 Kavarske.

Mokiniai: A. Račiūnas, J. Motiekaitis, V. Jonuškaitė, B. Alekna.

Paskelbė muzikos straipsnių, atsiminimų.

Kūriniai

Operetė Kaminkrėtys ir malūnininkas (1919, V. Paulausko libretas, klavyras; 1920 instrumentavo G. Ichilčikas; klavyras išleistas 1932), melodrama Birutė (apie 1928), kantatos Cantantibus organis (Šv. Cecilijos dienai) mišriam chorui ir vargonams arba fortepijonui, Žalgirio mūšis tenorui ir mišriam chorui a cappella arba su pučiamųjų orkestru (1922, P. Vaičaičio žodžiai; 1922 instrumentavo G. Ichilčikas; klavyras išleistas 1935), giesmės (daugiau kaip 20), solo ir choro dainos (Leiskit į Tėvynę), romansai, aranžuotės chorams, pjesės fortepijonui.

Apdovanojimai

Gedimino 4 laipsnio ordinas (1929), Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinas (1932), Šaulių Žvaigždės ordinas (1939).

1352

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką