Vladas Vildžiūnas

V. Vildžiūnas. M. K Čiurlionio paminklas Druskininkuose (bronza, 1975; © LATGA, 2018)

V. Vildžiūnas. Barbora Vilniuje (bronza, 1982; © LATGA, 2018)

Vildžinas Vladas 1932 12 20Dabužiai (Kavarsko valsčius) 2013 10 29Vilnius, lietuvių skulptorius. 1961 baigė Lietuvos dailės institutą (studijavo pas J. Mikėną). 1964–1969 dėstė Čiurlionio menų mokykloje, 1988–1994 – Vilniaus dailės akademijoje (iki 1990 Lietuvos dailės institutas), buvo Skulptūros katedros vedėjas; docentas (1991). Nuo 1957 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje; svarbiausios individualios: Vilniuje (su žmona M. Ladigaite‑Vildžiūniene, 1964, 1977, 1998, 2007), Niujorke (1977, 2012), Čikagoje, Los Andžele (abi 1977), Anykščiuose (2008, 2013). 1993 Vilniuje įkūrė Jeruzalės meno centrą, 1993–2013 jo prezidentas. Iš medžio, metalo ir akmens sukūrė monumentalių skulptūrinių kompozicijų (Trys karaliai Kaune, 1968, Ecce homo Villány, Baranyos medė, Vengrija, 1972, Deivė paukštė Los Andžele, 1977, Sparnuota figūra Panevėžyje, 1985, Laisvei / Prisikėlimas Anykščiuose, 2002, Baladė Kelmėje, 2005, Vilniuje – Lietuviška baladė 1973, Barbora 1982), kamerinių skulptūrų (Pavasaris Panevėžio dramos teatre, 1961), paminklų (S. Nėries, 1974, L. Gucevičiaus, 1984, abu Vilniuje, M. K. Čiurlionio Druskininkuose, 1975, LSSR valstybinė premija 1976, tremtiniams Vorkutoje Kristus Nazarietis 1990), antkapinių paminklų (P. Vaičiūno, 1963, K. Borutos, 1970, V. Mykolaičio‑Putino, 1978, visi Rasų kapinėse Vilniuje, M. B. Gimbutienės Petrašiūnų kapinėse Kaune, V. Vizgirdos Antakalnio kapinėse Vilniuje, abu 1994), autorinių bronzos liejinių, medalių. Kūrybai įtakos turėjo lietuvių liaudies, 20 a. modernizmo skulptūra. Kūriniai struktūriški, ritmiški (naudojamas vadinamasis negatyvo ir pozityvo principas), būdinga santūrios emocijos ir monumentalaus silueto dermė. Dalyvavo Vancouverio (2009–2011), Venecijos (2011, D. Mikšio projekte) bienalėse. Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2003). Lietuvos nacionalinė premija (2012).

1729

L: Vladas Vildžiūnas Vilnius 2001.