Žiežmãriai, miestas Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, 6 km į pietus nuo Kaišiadorių; Žiežmarių ir Žiežmarių apylinkės seniūnijų, parapijos centras. 3163 gyventojai (2020). Per Žiežmarius teka Strėva. Pro miestą eina Vilniaus–Klaipėdos automobilių magistralė. Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, sinagoga. Paštas, pirminės sveikatos priežiūros centras, gimnazija, Kaišiadorių meno mokyklos skyrius, mokykla-darželis, lopšelis-darželis, kultūros centras, biblioteka. Laisvės paminklas (pastatytas 1932, skulptorius A. Jakševičius; atstatytas 1991; architektas A. Sprindys, skulptorius V. Venskūnienė). Netoli Žiežmarių yra Strošiūnų kraštovaizdžio draustinis.
Žiežmarių herbas
Architektūra
magazinas Žiežmariuose (19 a. pabaiga, remontuotas 1996)
Miestelis stačiakampio plano (susiklostė iki 19 a. pabaigos), turi ir savaiminės raidos spindulinio plano elementų, išlikusių po 16 a. antros pusės rekonstrukcijos. Keturių pagrindinių gatvių sankryžoje yra keturkampė aikštė (16 a. antra pusė). Gatvių tinklas dera prie šiek tiek banguotos vietovės, užstatymas tapybiškas. Senojoje dalyje vyrauja 19 a. pabaigos ir 20 a. pirmos pusės vienaukščiai mediniai pastatai (dauguma stovi galu į gatvę). Neogotikinėje Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje yra vertingų paveikslų (Šventoji šeima 19 a., Šv. Antanas 19 a. pradžia), skulptūrų (Fides, Potestes, abi 18 a. pabaiga). Sinagoga (19 a. pabaiga, restauruota 20 a. viduryje, 2021).
2271
Istorija
Minimi nuo 1348 (Strėvos mūšio). 15 a. pradžioje buvo valsčius ir dvaras. 1487 minimas miestelis, 1522 – miestas. 1508 ar 1509 pastatyta bažnyčia. 1520 buvo mokykla. 1529 įrašyti į neprivilegijuotųjų miestų sąrašą. 1576 (ir 1791) gavo Magdeburgo teisę. Sparčiai augo dėl svarbaus Vilniaus–Kauno prekybos kelio. Žiežmariai nukentėjo per 1550 ir 1556 marą. 1580 degė. 1600 buvo 106 šeimos. 17 a. antroje pusėje pradėjo kurtis žydai, 1784 jų buvo 104 šeimos. 1777 atkurta parapinė mokykla (buvo mokoma giedot lotyniškai ir lietuviškai).
19 a. pabaigoje vyko 2 savaitiniai turgūs, 5 prekymečiai. 19 a.–20 a. pirmoje pusėje Žiežmariai buvo valsčiaus centras. 1863 veikė vaistinė. 1864 įsteigta valdinė mokykla. 1914 atidarytas knygynas.
Atkūrus Lietuvos valstybę (1918) ir Vilniaus kraštą okupavus Lenkijai, Žiežmarių reikšmė sumenko, veikė 2 malūnai, 4 odos apdirbimo įmonės, 2 lentpjūvės, 6 smuklės, 32 krautuvės, kino teatras, žemės ūkio draugija, Žydų liaudies banko skyrius, 2 sinagogos. 1941 ir 1948 sovietų okupacinė valdžia ištrėmė apie 20 Žiežmarių gyventojų. 1941 08 nacių Vokietijos okupacinės valdžios nurodymu Žiežmarių ir apylinkių žydai sušaudyti Strošiūnų miške (prie Žiežmarių). Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos partizanai. Sovietų okupacijos metais Žiežmariai – miesto tipo gyvenvietė (nuo 1958), rajono (1950–55), vėliau apylinkės centras, sodininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1998 patvirtintas Žiežmarių herbas. 1833 buvo 482, 1897 – 2795 (1628 žydai), 1923 – 2198, 1959 – 1598, 1970 – 1734, 1979 – 2600, 1989 – 3523, 2001 – 3884, 2011 – 3607 gyventojai.
Žiežmariai