Liaũksminas Žygimantas (Sigismundus, Zygmunt Lauxmin) 1596 ar 1597Žemaitija 1670 09 11Vilnius, lietuvių katalikų teologas, filosofas, retorikos ir muzikos teoretikas, lietuvių muzikologijos pradininkas. Vienas pirmųjų Vilniaus universiteto profesorių lietuvių. Jėzuitas (1616). Teol. dr. (1642). 1618–19 Pułtusko kolegijoje studijavo retoriką, 1619–1621 Vilniaus universitete – filosofiją, 1625–29 – teologiją. 1631–35 Polocko ir Nesvyžiaus kolegijose dėstė retoriką, 1635–1638 – Vilniaus universitete filosofiją, 1638–42 – teologiją, 1642–44 Braunsbergo (dabar Braniewo) kolegijoje – filosofiją; profesorius (1635). 1644–47 Plocko, 1650–55 Polocko, 1661–65 Kražių kolegijų rektorius. 1655–57 Vilniaus universiteto vicerektorius, 1665–70 pakancleris. Vienuolijoje ėjo Lietuvos jėzuitų viceprovincijolo pareigas, 1645–46 pavadavo provincijolą ir administravo provinciją IX Generalinės kongregacijos laikotarpiu, kaip Lietuvos jėzuitų generalinis elektorius dalyvavo X (1652) ir XI (1661) Generalinėse kongregacijose Romoje. Parašė teologijos veikalų (Katalikų Bažnyčios pagrindimas / Demonstratio Catholicae Ecclesiae, manoma, 1643 31648, Bažnytinė teologija / Theologia ecclesiastica 1665 21675), pirmąją originalią visoje Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje graikų kalbos gramatiką Graikų kalbos vadovėlio santrauka (Epitome institutionum linguae graecae 1655). Žymiausias veikalas – Oratorinė praktika ir retorikos meno taisyklės (Praxis oratoria sive praecepta artis rhetoricae 1648). Jame, remdamasis Aristoteliu, Ciceronu, Kvintilianu, smerkia barokinio stiliaus ydas – pompastiką, miglotumą, makaronybes, iškelia blaivų protą, minties aiškumą, sklandžią kalbą. Knygoje t. p. pateikiama praktinių patarimų, kalbų pavyzdžių. Šio veikalo priedas Dialektikos branduolys (Medulla dialecticae) yra scholastinės logikos įvadas, supažindinantis su jos pagrindinėmis kategorijomis ir samprotavimo būdais. Oratorinė praktika buvo plačiai naudojama jėzuitų mokyklose, perspausdinta Miunchene (1648), Frankfurte prie Maino (1666), Kölne (1680, 1705, 1707, 1717), Würzburge (1690), Prahoje (1710), Vienoje (1720), Košicėje (1732). Išleido pirmąjį Lietuvoje muzikos vadovėlį Muzikos teorija ir praktika (Ars et praxis musica 1667 31693, lietuvių kalba 1977), jame aiškinami bendrieji muzikos pagrindai – natų pavadinimai, gama, raktai, yra pratimų, daug bažnytinės muzikos pavyzdžių, apibūdinamas lygusis (cantus planus), daugiabalsis ir grigališkasis, kietasis (cantus durus) bei švelnusis (cantus mollis) giedojimas. Dar parašė eilėraščių senąja graikų kalba, panegiriką Lenkijos karaliui Vladislovui Vazai, pamokslų. Išliko teologijos traktatų Apie Vienintelį Dievą (Tractatus de Deo Uno), Teologinis traktatas apie teisę ir teisingumą (Tractatus theologicus de jure et justitia) rankraščiai.
R: Rinktiniai raštai Vilnius 2004.
2271