al Ašà (al-A‘shā), tikr. Maimūn ibn Qays al-A‘shā apie 570Durna (prie Rijado) apie 630?, arabų poetas. Klajojantis dainininkas ir panegirikas. Daug keliavo po Arabiją, Siriją, Iraną. Chiros valdovo pasiuntinys Persijoje. Bendravo su krikščionimis. Eilėraščiuose šlovino savo globėjus, išjuokė varžovus, aprašė medžiokles, apdainavo vyną ir meilę. Poetas pripažintas vienu žymiausių arabiškosios vyno poezijos kūrėjų, jo kasida įtraukta į geriausių senovės arabų poezijos kūrinių rinkinį.

726