antroposòfija (antropo… + gr. sophia – išmintis), R. Steinerio bei jo sekėjų išplėtota teorinė ir praktinė aukštesniojo pažinimo sistema, kurios pagrindą sudaro žmogaus, kaip kūniškos ir kartu dvasinės būtybės, samprata. Antroposofijos teorinį pagrindą sudaro įvairių senovės okultinių doktrinų ir J. W. Goethe’s gamtos sampratos eklektinis derinys. Antroposofijos praktinis tikslas – išplėtoti žmoguje glūdinčias dvasines galias, padėti jam patirti vienovę su dvasiniu tikrovės pagrindu. Priešingai negu teosofija, antroposofija pabrėžia, kad šią vienovę gali patirti kiekvienas tinkamai auklėjamas žmogus. Antroposofijos socialinės doktrinos esmę sudaro reikalavimas derinti trijų sferų – ūkio, teisės ir dvasios – plėtotę įgyvendinant brolybės, lygybės ir laisvės idealus. 1913 Vokietijoje buvo įkurta antroposofinė draugija, 1922 – antroposofinė krikščionių bendruomenė, po II pasaulinio karo paplitusi Vakarų Europoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvoje antroposofijos idėjos ėmė sklisti 20 amžiaus pradžioje (Vydūnas).

1076

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką