archetpas, C. G. Jungo analitinėje psichologijoje – įgimtas struktūrinis psichikos komponentas, pagrįstas istorine žmonijos patirtimi. Archetipai bendri visiems žmonėms; glūdi kolektyvinėje pasąmonėje ir sudaro žmogiškosios simbolikos pagrindą. Archetipuose susipynę pasąmoniniai instinktų vaizdai, instinktyvaus elgesio pavyzdžiai ir nuostatų sistemos, lemią žmogaus požiūrį į save bei pasaulį. Archetipų rūšys: anima (moteriški bruožai), animus (vyriški bruožai), savastis (universumo centras), šešėlis (paveldėti instinktai), persona (kaukė, charakteris), mirtis, atgimimas, energija ir kita. Tai yra archajiniai pirmapradžiai vaizdai, kuriuos žmogus suvokia intuityviai ir kurie per pasąmonės veiklą iškyla sąmonės paviršiuje įvairiomis vizijomis, simboliais, mitais, religiniais vaizdiniais. Archetipai įsikūnija mituose, pasakose ir sapnuose. Kūryboje tampa vaizduotės šaltiniu.

2580