armanjãkai ir burginjònai (Armagnacs et Bourguignons; pagal Prancūzijos istorinių sričių Armagnaco ir Burgundijos pavadinimus), feodalinės didikų grupuotės, susikūrusios pamišus Prancūzijos karaliui Karoliui VI (1380–1422) ir faktiškai valdžiusios Prancūziją 1396–1435. Armagnaco grafo Bernardo VII vadovaujami armanjakai rėmė Valua dinastiją. Burgundijos kunigaikščio šalininkai burginjonai (pirmasis vadas Pilypas Drąsusis, 1363–1406) buvo Anglijos sąjungininkai, kurį laiką susiję ir su kabošjenais (Kabošjenų sukilimas) – Paryžiaus miestiečiais, reikalavusiais valstybės pertvarkos. 1418 armanjakų vadu tapo sosto įpėdinis (nuo 1422 karalius Karolis VII). Prancūziją nuskurdinusi armanjakų ir burginjonų kova 1435 baigėsi Arraso taika.