armatòlai (gr. armatolos), Osmanų imperijos graikų žemių administraciniuose vienetuose, vadinamuosiuose armatolikuose, policinę tarnybą ėję graikai. Ištakos siekia Bizantijos laikus, kai armatolų karinė ir policinė tarnyba buvo viena žemės rentos formų. Armatolų vadai (iš pradžių renkama, vėliau paveldima pareigybė) 15 a. su Graikiją užkariavusiais turkais sudarė sutartis, leidusias toliau eiti policinę tarnybą. Turkų valdžiai priešinęsi graikai savavališkai skelbėsi armatolais; jie vadinti kleftais (banditais). Didžiausi armatolų sukilimai vyko 1684 ir 1739; pusiau nepriklausomos Janinos (dabar Joaninos nomas) valdytojas Ali Paşa 1803–08 juos malšino, 1820 pasitelkė kovai su sultonu. Armatolų junginiai buvo pagrindinė karinė jėga per Graikijos nepriklausomybės karą (1821–32), dalis jų įsijungė į nepriklausomos Graikijos karines pajėgas.