aromùnai, romanizuoti trakai ir ilyrai, gyvenantys Balkanų pusiasalyje. Dauguma stačiatikiai, yra musulmonų. Apie 700 000 žmonių (1999). Verčiasi gyvulininkyste, amatais ir smulkiąja prekyba. Aromunų kalba laikoma rumunų kalbos dialektu. Pasak vienų tyrinėtojų, aromunai iki 7 amžiaus gyveno greta rumunų, pasak kitų – Pietų Balkanų autochtonai. Ilgainiui susidarė klajoklių – faršer(i)onų – ir juodais rūbais vilkinčių piemenų – karag(o)unų – bei teritorinės – gramosteanų ir moskopol(j)enų – kultūrinės grupės. 18–19 amžiuje albanų, graikų, slavų buvo išstumti į dabartinės Graikijos, Bulgarijos, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos teritorijas. 19 amžiaus pradžioje pradėjo formuotis tautinė savimonė; 1905 Turkija pripažino aromunų tautą. Po Balkanų ir Pirmojo pasaulinio karų aromunai iš gyventų teritorijų ėmė migruoti. Dabar Albanijos aromunai – moskopol(j)enai – sudaro tautinę mažumą, Bulgarijos aromunai (cincarai) gyvena sėsliai kalnuotose pietvakarių srityse, asimiliuojami karakačanų ir v(a)lachų. Graikijos aromunai (kutsovalanai ir kontsoblachai) – etninė grupė; dauguma gyvena Graikijos šiaurėje. Vakarų Makedonijoje yra aromunų etninė grupė, veikia kultūrinių organizacijų.

3046