aròn hakòdešas (hebr. ’arōn ha ’qōdēš – šventoji skrynia), vienas svarbiausių sinagogos įrenginių – spinta (kartais niša), kurioje laikomi Toros ritiniai. Aron hakodešas įrengiamas maldų salės sienoje, atgręžtoje į Jeruzalės pusę. Yra pakyloje, nuo kurios kohenai laimina besimeldžiančiuosius, o rabinas ar pamokslininkas (magidas) sako pamokslą. Aron hakodešo dureles dengia šilko ar aksomo užuolaida. Aškenazių sinagogose aron hakodešo viršuje dega amžinoji ugnis, simbolizuojanti Toros amžinumą ir menorą. Pesacho (Velykų), Sukoto (Palapinių), Jom Kipuro (Permaldavimo) švenčių dienomis, skaitant tam tikras maldas, aron hakodešo durelės atidaromos; besimeldžiantieji tuo metu stovi. Aron hakodešas kilo iš Biblijoje minimos Sandoros skrynios, kurioje laikytos lentelės su 10 Dievo įsakymų. Atsiradus sinagogoms jose buvo paskirta vieta, simbolizavusi Sandoros skrynią. Iš pradžių tai buvo įduba sienoje. Talmude minima Toros ritinių skrynia bei niša, kurioje laikoma arba skrynia, arba pati Tora. 12 a. sinagogose jau buvo speciali spinta, kurioje aškenaziai Toros ritinius laikė vertikaliai, o sefardai, jemenitai ir Indijos žydai – horizontaliai. Renesanso epochoje aron hakodešo niša dažniausiai panaši į portalą: abipus jos – piliastrai arba kolonėlės, viršuje – aukštas kelių tarpsnių frontonas. Baroko, klasicizmo aron hakodešai puošnesni, panašūs į bažnyčių altorius (ypač mediniai drožinėti). 19 a. sinagogų apsidėse įrengti aron hakodešai tapo vyrų maldų salės pagrindiniu architektūriniu akcentu.

603

1455