ars antiqua (lot. senovinis menas), ars vetus, 12–13 a. Vakarų Europos profesionalioji muzika. Būdinga ankstyvosios polifonijos apraiškos, susijusios su organumo tradicijomis. 12 a. vyravo lygiagrečioji balsų slinktis kvartomis, kvintomis, oktavomis. Pamažu viršutiniai balsai darėsi melodiškai savarankiškesni. Formą vienijo modalinis ritmas – pasikartojančios ritminės figūros. Pagrindiniai ars antiqua žanrai: konduktas, senasis motetas. Ars antiqua ryškiausia buvo Prancūzijoje. Kompozitoriai: Leoninas, Perotinas, P. de la Croix; teoretikai: Jonas Garlandietis, J. de Grocheo, Pranciškus Kelnietis. Ars antiqua pavadinimą vartojo 14 a. muzikos teoretikai kaip antitezę savo amžininkų kūrybai (ars nova).

2309