ars moriendi (lot. menas mirti), religiniai didaktiniai kūriniai, skirti paruošti žmogų mirčiai. Juose rašoma apie tikėjimo tiesas, išpažinties svarbą, elgesį mirties valandą. Ars moriendi žanro pradininku laikomas Anzelmas Kenterberietis (1033–1109). Ars moriendi rinkiniai plito viduriniais amžiais. Iš pradžių jais naudojosi dvasininkai, nuo 14 a. ir pasauliečiai. Dažnai rinkiniai būdavo iliustruoti. Iliustracijose alegoriškai vaizduojama dangaus ir pragaro kova dėl mirusiojo sielos (seniausia – nežinomo Nyderlandų autoriaus medžio raižinys, apie 1440). Iš ars moriendi siužeto atsirado mirties šokio motyvas.