arsenãtai, deguoninių arseno rūgščių druskos. Skiriami metaarsenatai MAsO3, ortoarsenatai M3AsO4, piroarsenatai M4As2O7 (čia M – metalas) ir poliarsenatai. Gaunami iš arseno oksidų, atitinkamas rūgštis veikiant metalų oksidais, hidroksidais arba karbonatais. Naudojami kaip dielektrikai, puslaidininkiai, feroelektrikai, pjezoelektrikai, feromagnetikai, insekticidai. Arsenatai, ypač tirpūs vandenyje, labai nuodingi. Gamtiniai arsenatai – mineralų klasė. Priklauso ~120 mineralų. Pagal cheminės sudėties ypatumus skiriami bevandeniai (mimetezitas, olivenitas) ir turintys vandens (eritrinas, anabergitas). Kristalai rombinės, monoklininės arba triklininės singonijos, pailgų plokštelių arba adatų formos. Spalva ryškiai žalia, geltona, rausva. Pagal vandens kiekį kietumas svyruoja nuo 2,5 iki 5,5, tankis nuo 2900 iki 7300 kg/m3. Arsenatai reti mineralai; susidaro hipergenezės zonoje, oksiduojantis arsenidams. Dėl ryškių spalvų naudojami kaip indikatoriai ieškant kobalto, nikelio, urano, švino rūdų.