asfksija (asphyxia < gr. asphyktos – užgniaužęs kvapą), uždusimas. Ją sukelia pabrinkusi balso plyšio gleivinė, svetimkūnis, susiaurėjęs ar užakęs gerklų, trachėjos, bronchų spindis, navikai, krūtinės ląstos sužalojimas, kvėpavimo raumenų paralyžius. Asfiksijos metu sutrinka išorinis kvėpavimas, kraujuje ir audiniuose sumažėja deguonies ir padaugėja anglies dioksido. Vaisiaus asfiksiją sukelia deguonies stoka, kai motina serga mažakraujyste ar širdies liga, kai užspausta virkštelė, užtrukęs gimdymas. Kvėpavimo paralyžius (pažeidus kvėpavimo centrą), į kvėpavimo takus patekę vaisiaus vandenys gali sukelti naujagimio asfiksiją. Asfiksijos atveju skubiai šalinamos ją sukėlusios priežastys, daromas dirbtinis kvėpavimas, masažuojama širdis, mažinama acidozė.