asimiliãcija (lot. assimilatio – supanašėjimas), anabolzmas, medžiagų apykaitos dalis. Asimiliacija būdinga visiems gyviems organizmams; jie ima iš aplinkos ir asimiliuoja tas medžiagas, kurias įstengia savo fermentais perdirbti ir suvartoti. Asimiliacija būna dvejopa – autotrofinė ir heterotrofinė. Svarbesnė autotrofinė asimiliacija, nes šiuo būdu iš neorganinių medžiagų sintetinamos organinės medžiagos. Autotrofinės asimiliacijos pradinis procesas fotosintezė – anglies dioksido asimiliacija, kuri vyksta žaliųjų augalų chloroplastuose. Heterotrofinė asimiliacija paprastesnė – vienos organinės medžiagos paverčiamos kitomis. Asimiliacijos produktai, sunaudojami ląstelių struktūriniams elementams sudaryti, energijos apykaitai arba sukaupiami kaip atsarga, vadinami asimiliatais. Pirminiai asimiliatai yra monosacharidai – triozės (glicerolio aldehidas ir dioksiacetonas). Jų augaluose yra labai mažai, nes vos susidarius iš jų pasigamina heksozės (fruktozė, gliukozė) ir disacharidai (sacharozė). Svarbiausi antriniai asimiliatai yra polisacharidai (krakmolas, celiuliozė), aminorūgštys ir nukleotidai, susidarantys citoplazmoje. Reikšmingiausia yra anglies asimiliacija, nes organinės medžiagos yra anglies junginiai. Azoto asimiliacijos produktai yra baltymai, nukleorūgštys. Augalai dar asimiliuoja fosforą, sierą, kalcį, geležį ir kitus elementus, kuriuos gauna iš dirvožemio druskų pavidalo. Šių elementų yra fiziologiškai svarbiuose organiniuose junginiuose.

Gyvūnai ir žmogus minta organinėmis medžiagomis. Jų organizme iš paprastesnių virškinamajame trakte rezorbuotų nedidelės molekulinės masės medžiagų sintetinamos sudėtingos didelės molekulinės masės medžiagos (baltymai, lipidai). Jos naudojamos įvairių ląstelinių struktūrų susidarymui (organizmui augti, vystytis, atsinaujinti), tampa organizmo sudėtine dalimi ar naudojama kaip energetinė medžiaga. Ląstelėse asimiliacija vyksta kartu su disimiliacija (sudėtingos energetinės medžiagos skyla ir išsiskiria energija). Ši energija naudojama anaboliniams procesams ir kitoms organizmo funkcijoms. Asimiliacijos ir disimiliacijos santykis organizme kinta. Augant, sveikstant po ligos asimiliacija vyksta intensyviau, kūno masė didėja. Suaugusiam žmogui, kai kūno masė pastovi, tarp asimiliacijos ir disimiliacijos yra dinaminė pusiausvyra. Senstant, badaujant asimiliacija sulėtėja ir vyrauja disimiliacija.

435