asmenãvimas, konjugãcija (lot. conjugatio – sujungimas), veiksmažodžio kaitymas asmenimis, skaičiais, laikais ir nuosakomis. Būdingas agliutinacinėms bei fleksinėms kalboms. Skiriami įvairūs asmenavimo tipai, pvz., tematinis ir atematinis asmenavimas senuosiuose indoeuropiečių kalbų paminkluose, stiprusis ir silpnasis asmenavimas kai kuriose germanų kalbose. Dabartinės lietuvių kalbos veiksmažodžiai turi 3 asmenų (1, 2, 3), 2 skaičių (vienaskaitos ir daugiskaitos), 4 nuosakų (tiesioginės, tariamosios, liepiamosios, netiesioginės) ir 4 tiesioginės nuosakos laikų (esamojo, būtojo kartinio, būtojo dažninio, būsimojo) formas. Asmenuojamosios formos skiriasi galūnėmis ir kaitybos priesagomis. Jos visos daromos iš 3 pagrindinių kamienų: esamojo laiko, būtojo kartinio laiko ir bendraties. Esamojo laiko kamienas atitinka 3 asmenį (nẽša, tỹli, rãšo), iš jo daromas tiesioginės nuosakos esamasis laikas ir liepiamosios nuosakos 3 asmuo. Būtojo kartinio laiko kamienas atitinka šio laiko 3 asmenį (klė, tyljo, kartójo), iš jo daromas būtasis kartinis laikas. Bendraties kamienas atitinka bendraties formą be priesagos ‑ti (pik‑ti, rašý-ti, sėd-ti), iš jo daroma būtasis dažninis ir būsimasis laikai, tariamoji ir liepiamoji nuosakos (išskyrus liepiamosios nuosakos 3 asmenį). Iš veiksmažodžio 3 pagrindinių formų daromos ir neasmenuojamosios formos (dalyviai, padalyviai).

Lietuvių kalbos veiksmažodžiai turi 4 kaitybos kamienus, skiriamus pagal kamiengalio balsį: (i)a (nẽša, kẽlia), i (sdi), o (rãšo, tyljo), ė (rãšė, skatė). Prie kaitybos kamienų dedamos asmenų bei skaičių galūnės, kai kuriose formose keičiančios ir kamiengalio balsius. Kiekvieną iš tų 4 kamienų atitinka asmenavimo paradigma. Remiantis esamojo laiko paradigmomis skiriamos 3 asmenuotės.

Asmenų ir skaičių formos daromos su šiomis galūnėmis:

Lent. lentelė
Vienaskaita   Daugiskaita
1. u   ‑me
2. ‑i ‑te
3.   ø  

(ø reiškia, kad galūnės nebuvimas yra 3 asmens formos rodiklis)

Sangrąžiniai nepriešdėliniai veiksmažodžiai yra išlaikę ilgesnius (ir senesnius) asmenų galūnių variantus:

Lent. lentelė
Vienaskaita   Daugiskaita
1. uo‑si   ‑mė‑s
2. ‑ie‑si ‑tė‑s
3.   ø ‑si  

Tiktai o ir ė kamienų sangrąžinių veiksmažodžių vienaskaitos formos turi tas pačias galūnes kaip nesangrąžinių (rašaũ-si, raša-si, rãšo-si, rašiaũ-si, raše-si, rãšė-si). Į asmenavimo sistemą įeina ir sudėtinės laikų bei nuosakų formos, kurias sudaro dalyvių vardininkai su pagalbiniu veiksmažodžiu bti (esu girdėjęs, buvau vežamas, yra buvęs muštas). Savitas yra veiksmažodžio bti asmenavimas – asmenuojamosios formos supletyvinės, t. y. turi kelis skirtingus kamienus (esù, yrà, bùvo, btų).

2352