astenosferà (gr. asthenēs – silpnas + sphaira – rutulys), Žemės mantijos viršutinė dalis po litosfera. Astenosferos medžiaga iš dalies išsilydžiusi, todėl jos klampumas yra apie 100 kartų mažesnis už žemiau slūgsančios mantijos. Astenosferos paviršius nustatomas pagal skersinių bangų greičio sumažėjimą; po žemynais jo vidutinis gylis 225 km, po vandenynais 75 kilometrai. Astenosferos padas yra apie 700 km gylyje. Astenosferos medžiaga gali tekėti, tai sukelia virš jos esančių litosferos plokščių judėjimą. Astenosferos buvimą numatė J. Barrellis (1914, Jungtinės Amerikos Valstijos), įrodė B. Gutenbergas (1926, Jungtinės Amerikos Valstijos).

2271