astrofotogrãfija (astro… + fotografija), fotografinis astronominių stebėjimų metodas. Teleskopais fotografuojami dangaus kūnai ar jų spektrai. Naudojant atitinkamo spektrinio jautrio plokšteles ir filtrus galima fotografuoti norimo bangų ilgio spinduliuose (nuo infraraudonųjų iki ultravioletinių). Specialiomis fotografinėmis emulsijomis galima tirti ir rentgeno, gama bei kosminius spindulius. Astrofotografija atsirado 19 a. viduryje ir pamažu pakeitė vizualinius metodus. 20 a. pirmoje pusėje astronominiams stebėjimams pradėta naudoti filmavimo technika; vėliau elektroniniai vaizdo stiprintuvai ir keitikliai, elektroninė fotografija, televizija, 20 a. antroje pusėje – spalvotoji astrofotografija. 20 a. pabaigoje astrofotografijos metodą astrofizikoje pakeitė nauji metodai; pradėtos naudoti krūvio sąsajos elementų matricos ir kiti panoraminiai vaizdo imtuvai. Lietuvoje (Vilniuje) 1861 buvo įrengtas fotoheliografas (prietaisas Saulei fotografuoti; antrasis pasaulyje) ir įkurta nuolatinė fotografinė Saulės (pirmoji pasaulyje) ir Mėnulio tarnyba. Vilniaus observatorijoje 1922–40 ir 1952–64 buvo fotografuojama kintamosios žvaigždės, žvaigždžių spektrai, kometos, asteroidai; Kauno observatorijoje 1929–40 – kintamosios žvaigždės. 1980–90 Lietuvos astronomai tuo metu didžiausiu pasaulyje 6 m skersmens teleskopu (Specialiojoje astrofizikos observatorijoje, Šiaurės Kaukaze) fotografavo žvaigždžių spiečius ir žvaigždžių spektrus, patobulino elektronografinę kamerą.

astrofotometrija

407